Šiemet kaip niekad daug lietuvių ryžosi sprendimui po ilgų metų emigracijoje grįžti į gimtąją šalį, o tai aiškiai liudija ir permainos Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje: juk būstas yra pagrindinis rūpestis. Specialistai pastebi ir ryškėjančias tendencijas – lietuviai išsiilgę nuostabios šalies gamtos ir namus dažnai renkasi arčiau jos prieglobsčio.
Kvartalas iš paukščio skrydžio
Aktyvesnį tautiečių sugrįžimą į Lietuvą šiemet lėmė daugybė priežasčių, nemaža dalis jų parvyksta iš Jungtinės Karalystės, kuri traukiasi iš Europos Sąjungos, kitus paskatino koronaviruso pandemija, treti sprendimus priėmė įvertinę žymiai pagerėjusias gyvenimo sąlygas.
„Pastebėjome tokias tendencijas, 15-20 metų užsienyje praleidę žmonės grįžta į Lietuvą. Mūsų kvartale sklypus jau įsigijo ne viena tokia šeima“, – sako Vilniaus pašonėje esančio išskirtinių sklypų kvartalo „Bajorų parkas“ projektų vadovas Robertas Aleksa.
Šiaurinėje Vilniaus dalyje, greta geomorfologinio Vanagynės draustinio įsikūręs ir nuo miesto centro tik 10 kilometrų nutolęs kvartalas naujakurius traukia dėl savito reljefo, kuris, ekspertų teigimu, yra puikus sprendimas ieškantiems unikalumo ir vertinantiems kokybišką gyvenamąją aplinką.
O jau įsikūrę gyventojai džiaugiasi ne tik gamtos ramybe, bet ir nuolat vystoma infrastruktūra bei besikuriančia draugiška kaimynyste.
Neginčijamas kvartalo pranašumas – visai čia pat esanti sostinė, kurioje gausu darbo pasiūlymų, didesnis darbo užmokestis, gausu pramogų, paslaugų, patogus susisiekimas.
Ryškėja tendencija gyventi gamtos prieglobstyje
„Pastaruoju metu pastebime tendenciją ieškoti sklypo nuošaliau miesto, gamtos prieglobstyje, – sako Robertas Aleksa, „Bajorų parko“ projektų vadovas. – Gali būti, kad tai susiję su išgyvenimais pirmoje metų pusėje – kelis ilgus karantino mėnesius visi buvome tarsi įkalinti savo namuose. Manau, kad žmonės suprato, jog, gyvenant prie miško, net ir izoliacijos metu galima gėrėtis gamta neišeinant iš namų. Tai vėl taps ypač aktualu, jeigu sulauksime antros pandemijos bangos ir karantino atnaujinimo. Greičiausiai į tai atsižvelgdami žmonės ir renkasi sklypus.“
„Bajorų parko“ vieta išsiskiria tuo, kad iš visų pusių kvartalą supa miškai, greta yra Vanagynės geomorfologinis draustinis, tačiau vieta per daug nenutolusi nuo miesto centro. Iki Konstitucijos prospekto – tik 10 kilometrų, – sako R.Aleksa. – Šią vietą patogu rinktis tiems, kurie vertina ramybę, individualumą, gamtos prieglobstį, tačiau nenori apsigyventi tolimuose užmiesčio rajonuose, su kuriais susisiekimas gali būti sunkesnis.
Čia galima gyventi miškų apsuptyje, tačiau miestas išlieka ranka pasiekiamas.“
Standartiniai sprendimai neatneša pasitenkinimo
„Bajorų parko” išskirtinis bruožas – unikalus reljefas. Kadangi kvartalas išsidėstęs aukščiau, tarsi ant kalvos, nuo čia į visas puses atsiveria vaizdas į miškus. Sklypų masyvas žemėdamas formuoja savotišką amfiteatrą, kurio dėka ateityje pastatyti namai neužstos vieni kitiems vaizdo.
„Vaizdas, kurį matote dabar, išliks net ir tuomet, kai visuose sklypuose įsikurs gyventojai,“ – sako R.Aleksa.
„Bajorų parke“ nesuformuoti lygūs, vienas į kitą panašūs sklypai. Atvirkščiai – sklypuose stengiamasi išlaikyti autentiškas paviršiaus savybes, tarsi atkartojančias greta esančio geomorfologinio draustinio reljefo pobūdį.
Kraštovaizdžio ekspertai teigia, kad pagrindinė klaida, kurią galėtų padaryti sklypą įsigijęs žmogus – tai kalvos nukasimas, ploto išlyginimas ir standartinio namo statyba. Kalvotą sklypą vertėtų rinktis tiems, kurie siekia individualumo, unikalumo, architektūros ir gamtos sinergijos.
Toks išskirtinis reljefas suteikia teritorijai savitų bruožų, išskiria sklypus iš kitų ir padidina jų vertę. Taip pat kalva ar jos dalis gali reikšmingai prisidėti prie kokybiškos gyvenamosios aplinkos formavimo. Kraštovaizdžio ekspertai mano, kad žmonės neįvertina estetinio vaizdo svarbos.
Standartiniai, šabloniški sprendimai dažnai neatneša pasitenkinimo, tuomet keliaujama į gamtą ieškoti tobulybės. „Tačiau jei sugebėtume savame sklype sukurti prisitaikiusį prie aplinkos, draugišką gamtai ir unikalų architektūrinį sprendinį, viską arba beveik viską turėtume šalia ir savo namuose jaustumės gerai,“ – sako jie.
Apie kvartalo išskirtinumą pasakoja ir „Bajorų parko“ gyventojai, pabrėždami ne tik gamtos prieglobsčio sukuriamą pridėtinę vertę, bet ir patogią lokaciją, išvystytą infrastruktūrą bei besikuriančią draugišką bendruomenę.
Turėtų tapti viena geriausių gyvenviečių
„Kai ieškodamas sklypo atvažiavau į „Bajorų parką“, man iškart buvo aišku, kad tai yra sklypas, kurio man reikia, – pasakoja kvartalo gyventojas Audrius. – Čia tokia gera aura! Sklypas aukštai, šalia – miestas, miškelis. Vieta labai gera, kažin ar kur nors kitur tokią rasi. Net nežinau dėl ko, bet tiesiog gera čia būti. Mano sklypas ant kalniuko, prie miško, tai – fantastiška vieta.“
Audrius mano, kad po kelių metų, kai visi sklypų turėtojai pasistatys namus, „Bajorų parkas“ turėtų tapti viena geriausių gyvenviečių Vilniuje.
„Čia išvystyta visa infrastruktūra, paklotas asfaltas, yra viskas ko reikia. Susisiekimas taip pat tobulas – užtrunka maždaug 10 minučių automobiliu pasiekti miesto centrą, atstumas lengvai įveikiamas ir viešuoju transportu ar pėsčiomis,“ – sako jis.
„Bajorų parko“ projekto vystytojai rūpinasi būsimų gyventojų poreikiais – investuoja į kvartalo infrastruktūrą, stengiasi, kad sklypą įsigiję naujieji gyventojai turėtų kuo mažiau rūpesčių įsirengiant naujuosius namus. Būtent todėl gyventojų patogumui jau išasfaltuotas Bajorų kelias, vedantis į kvartalą, taip pat visame kvartale išvedžiotos elektros ir dujų linijos, lietaus vandens nuotekos nukreiptos į surinkimo kūdrą, taip pat į kiekvieną sklypą atvestas šviesolaidinis kabelis.
Šalia esančiame miškelyje paklotas pėsčiųjų takas, o praėjusių metų pabaigoje sėkmingai užbaigti Žemuogių gatvės, esančios kvartalo viduje, asfaltavimo darbai. Dabar artimiausiuose vystytojo planuose – iki tamsiojo metų sezono pilnai įrengtas pagrindinės gatvės apšvietimas.
Kalbėdamas apie kvartalo kaimynystę Audrius teigia, jog tokius sklypus perka ne kiekvienas, todėl ir besikurianti bendruomenė čia – išskirtinė.
„Kaimynystėje gyvena labai malonūs žmonės. Savo iniciatyvą suorganizavome talką, visi kartu tvarkėme aplinką, šalia esantį miškelį. Smagu, kad čia įsikuria draugiški ir geranoriški žmonės,“ – sako jis.
„Esame laimingi gyvendami čia“
„Sklypą čia pasirinkome, nes mums patinka gamtos apsuptis – čia nėra jokio triukšmo, – pasakoja Darius, jau kuris laikas gyvenantis „Bajorų parke“. – Čia beveik kiekvienas sklypas turį vienokį ar kitokį sąlytį su mišku, o tai duoda labai didelę pridėtinę vertę. Sklypuose bent iš vienos pusės nėra tiesioginių kaimynų – gali pro langą žiūrėti į medžius, o ne į kitų namų langus.“
Vyras sako, kad išskirtinis kvartalo bruožas – visiška ramybė: „Būna, atvažiuoja draugai aplankyti, nustemba. Juokiasi, kad čia pas mus tarsi kaimas mieste.“
Darius sako, kad strategiškai gera „Bajorų parko“ vieta taip pat užtikrina ir patogų susisiekimą: „Visai čia pat yra Geležinio vilko gatvė, į kurią išvažiuoti net piko metu užtrunka tik kelias minutes. O juk tai viena pagrindinių miesto arterijų! Lygiai taip pat nesudėtinga iš čia pasiekti ir Vakarinį aplinkkelį.“
Vyras pasakoja, kad labiausiai jį nustebino projekto vystytojai: „Dauguma vystytojų iš pradžių žada daug, bet vėliau nieko neįgyvendina. O „Bajorų parko“ vystytojas laikosi duoto žodžio ir investuoja į infrastruktūrą – išvedžiotos komunikacijos, asfaltuotos gatvės. Tuo esame labai patenkinti.“
„Bajorų parko“ gyventojas pabrėžia, kad šiame kvartale jaučiamas stiprus bendruomeniškumas.
„Čia gyvendami jaučiamės puikiai. Gerai sutariame su kaimynais, visi jie – bendraujantys, vienijami panašių interesų, dauguma taip pat kaip ir mes turi mažų vaikų. Esame laimingi gyvendami čia. Kai įsigijome sklypą, nujautėm, kad čia bus gerai. Bet tikrai nesitikėjom, kad bus taip gerai, kaip yra šiandien. Neperdedant – mes esame sužavėti šia vieta. Tai išties labai patogus kvartalas,“ – sako Darius.
Foto galerijos:
I. „Bajorų parkas” iš paukščio skrydžio:
II Geografinis sklypų išsidėstymas:
Iš pietvakarių į šiaurės rytus
Iš vakarų į rytus
Iš šiaurės rytų į pietvakarius
