Kurį laiką gyvenantys Danijoje veikiausiai jau yra puikiai susipažinę su šioje šalyje galiojančiomis nerašytomis socialinėmis normomis. O neseniai čia apsigyvenusiems kai kurie dalykai gali būti staigmena.
Štai penkios Danijoje paplitusios kultūrinės ir socialinės normos, kurias užaugę Danijoje priima kaip savaime suprantamą dalyką. Visgi atvykėliams ne viskas gali būti žinoma ir suprantama.
Neįpareigojantys šnektelėjimai su nepažįstamaisiais
Jei pamėgintumėte visą dieną nuolatos vis nerūpestingai šnektelėti su jus supančiais nepažįstamais žmonėmis, pavyzdžiui, parduotuvėje ar viešajame transporte, vakarop veikiausiai imtų atrodyti, kad visi jūsų šalinasi.
Tačiau to priimti asmeniškai nereikia. Neįpareigojantys kasdieniai šnektelėjimai su nepažįstamaisiais Danijoje nėra įprastas dalykas, ypač miestuose. Čia tame pastate gyvenantys žmonės neretai prasilenkia laiptinėje tarsi nenorėdami pripažinti vienas kito buvimo.
Nors nepratusiems prie tokių dalykų jie gali pasirodyti neįtikėtinai nedraugiški, jie iš esmės atspindi danų polinkį vengti paviršutiniškų santykių ir bendrauti tik tada, kai abi pusės jaučiasi jaukiai.
Nusiauti ar nesiauti?
Kai kuriose šalyse, tarkime, Japonijoje, Artimųjų Rytų valstybėse ar daugybėje kitų vietų labai greitai tampa aišku, kad atėjus į svečius pas kažką į namus nenusiauti batų yra tiesiog nepadoru. O štai Danijoje ryškių ribų šiuo klausimu nėra ir kiekvienąkart neaišku, kaip pasielgti.
Nieko blogo, jei atėję pas kažką į namus iš karto nusiausite batus, tačiau yra lygiai taip pat įprasta pasiteirauti šeimininkų, ar būtina nusiauti. Jeigu matote, kad kiti svečiai liko su batais, galite daryti išvadą, jog galima pasekti jų pavyzdžiu. Konkrečių taisyklių šiuo klausimu Danijoje nėra, tad kartais tikrai teks būti su kojinėmis ar šlepetėmis (jas nemažai dalis atsineša su savimi).
Konfliktų vengimas
Noras pasiekti konsensusą yra svarbi daniškos kultūros dalis, išliekanti netgi dabartiniame politiniame poliarizacijos kontekste. Bet kokio nesutarimo, ginčo ar diskusijos atveju abi pusės paprastai tęsia dialogą tol, kol atsiranda kažkokių vienijančių susitarimo elementų, nors ir visai mažų. Toks elgesys, ko gero, atspindi ir jungimosi ir asociacijas, bendrijas bei sąjungas kultūrą, kuri yra svarbi Danijos visuomeninio gyvenimo dalis.
Svarbu tą turėti omenyje, kai įsitraukiate į diskusiją su danais, nesvarbu, kokią temą ji liestų. Veikiausiai geriausia būtų neatsitraukti, kol abi pusės ras kažką, kam galės vieningai pritarti.
Pasigyrimams – ne vieta
Jante įstatymas (Janteloven) šimtmečius buvo reikšmingas Šiaurės šalių elgesio pamatas ir tebedaro įtakai šiandieninei Danijai. Šį konceptą galima apibendrinti fraze, kuri Danijoje yra pakankamai dažna: „du skal ikke tro, du er noget” („nemanyk, kad esi kažkuo išskirtinis”).
Ši mintis kritikuojama, neretai ir pačių danų, kaip ribojanti ir neleidžianti imtis iššūkių. Tačiau, kita vertus, toks supratimas reiškia, kad asmeninė sėkmė paprastai yra priimama kukliai ir oriai.
Trumpai tariant, jei nuveikėte kažką jus džiuginančio – baigėte studijas, nubėgote maratoną ar persikėlėte į naują butą – nevenkite apie tai pasisakyti, tačiau pasistenkite apsieiti be demonstratyvumo ir akivaizdaus gyrimosi.
Kieno gimtadienis, tas ir rūpinasi tortu
Per gimtadienį kolegų dėmesio tikėtis nevertėtų. Žinoma, kitas reikalas, jei pavaišinsite juos kažkuo saldžiu – tada šventė įsivažiuos.
Danijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, darbovietėse priimta, kad tortu rūpinasi pats šventės kaltininkas. O jau tada labai tikėtina, kad visą dieną ir net kelias dienas po to plauks sveikinimai net ir iš tų, kurie torto neragavo.
Parengta pagal thelocal.dk.
