Statistinė analizė parodė, kad imigrantai Norvegijoje patiria didesnį vienatvės ir atskirties nuo visuomenės jausmą nei likę gyventojai.
Norvegijos statistikos agentūros ataskaitoje išanalizuoti kelių tyrimų duomenys. Paaiškėjo, kad beveik kas penktas imigrantas jaučiasi kiek prastai dėl vienatvės, o beveik vieną iš dešimties vienatvė kankina labai rimtai. Lyginant su likusiais gyventojais, matomas aiškus skirtumas: iš jų dėl vienatvės labai blogai jaučiasi tik penki procentai.
„Tai susiję su faktu, kad imigrantai dažniau nei kiti susiduria su gyvenimo sąlygų iššūkiais – tarkime, mažomis pajamomis ar prastesne sveikata”, – aiškinama ataskaitoje.
Norvegijoje gyvena daugiau nei 700 tūkst. imigrantų – tai sudaro maždaug 14 proc. visų šalies gyventojų, rodo Norvegijos statistikos agentūros duomenys.
Sveikatos ir finansinių problemų turintys žmonės, tikėtina, yra vieni labiausiai pažeidžiamų vienatvės. 25 proc. sveikatos ir finansinių problemų turinčių asmenų yra smarkiai paveikti vienatvės.
Prasti norvegų kalbos įgūdžiai, riboti ryšiai su šeima, susidūrimas su diskriminacija ar išnaudojimu minimi kaip svarbūs veiksniai, paskatinantys imigrantus jaustis vienišais.
„Imigrantų patiriama vienatvė taip pat susijusi su prastais norvegų kalbos įgūdžiais, su tuo, kad jie susiduria su diskriminacija ir problemomis dėl bendravimo su artimaisiais”, – teigiama pranešime.
Na, o tie, kurie turi mažiau finansinių rūpesčių, pasižymi gerais norvegų kalbos įgūdžiais ir dažnai bendrauja su artimaisiais, vienatvės poveikį jaučia rečiau.
Taip pat nustatyta, kad būstų savininkai rečiau jaučiasi vieniši nei besinuomojantys.
„Tai, kad būsto nuomojimasis siejasi su vienišumo rizika, gali būti nulemta fakto, jog nuoma dažniausiai yra trumpalaikė, palyginus su būsto nuosavybe, o įleisti šaknis vienoje vietoje ir užmegzti tvirtus santykius su kaimynais ir draugais užtrunka”, – aiškinama ataskaitoje.
Labiau vienatvės pažeidžiami ir tie, kurių antrosios pusės negyvena Norvegijoje. Ataskaita nustatė, kad sutuoktinio ar partnerio nebuvimas Norvegijoje yra didžiulis rizikos faktorius.
Be to, buvimas vienišam, draugų neturėjimas ir nepasitikėjimas aplinkiniais siejamas su žymiai didesne vienatve.
Vertinant pagal lyties atspektą, didelių skirtumų vienatvės atžvilgiu nėra. Visgi, kaip parodė ataskaita, lenkės retai patiria problemų dėl vienatvės. O štai moterys iš Šri Lankos, Turkijos ir Somalio labiau linkusios jaustis vienišos nei vyrai.
Analizuojant pagal regioną, labiausiai vieniši ir visuomenės atstumti jaučiasi iš Afrikos ir Azijos kilę imigrantai. Jie yra du su puse karto labiau linkę jaustis vieniši nei likę gyventojai.
Ataskaitos pabaigoje pateikiama išvada, kad Norvegijos vyriausybė turėtų imtis bendresnių priemonių ir gerinti gyvenimo sąlygas bei švelninti nelygybę, kad tokiu būdu sumažintų vienišumą ir socialinę atskirtį.
Parengta pagal thelocal.no.
