Danijos visuomenės sveikatos agentūra Statens Serum Institut (SSI) paskelbė nebemananti, kad šalyje įmanoma pasiekti kolektyvinį imunitetą pasitelkiant skiepus. Tai reiškia, kad COVID-19 gali ir toliau plisti dar ilgą laiką.
„Nėra realu pasiekti kolektyvinį imunitetą, jeigu mes jį suprantame taip, kad virusas apskritai visiškai nebeplis. Ir toliau susidursime su COVID-19, tačiau nebebus tokio masto rimtų komplikacijų, kokios fiksuotos anksčiau, nes vakcina apsaugos nuo sunkios ligos eigos”, – aiškina laikinai SSI akademinės direktorės pareigas einanti Tyra Grove Krause.
Kolektyvinis imunitetas pasiekiamas tada, kai užtektinai gyventojų tampa atsparūs infekcijai ir ligos plitimui, o viruso reprodukcijos dydis (vidutiniškai vieno žmogaus užkrečiamų kitų žmonių skaičius) nukrenta žemiau vieneto netaikant jokių kitų kovos su virusu priemonių. Tada atvejų skaičius palaipsniui mažėja, o galiausiai liga išnyksta savaime.
Dar prieš atsirandant tokioms labiau užkrečiamoms viruso atmainoms kaip alfa ar delta, buvo apskaičiuotas galimas visuomenės imuniteto slenkstis – nuo 60 iki 70 proc. gyventojų.
Tačiau augantis delta atmainos, kuri yra tiek labiau užkrečiama, tiek labiau pajėgi užkrėsti pasiskiepijusius, dominavimas šį slenkstį kilstelėjo gerokai virš 80 proc. ar netgi iki 90 proc.
„Jeigu vakcinos būtų 100 proc. veiksmingos prieš dabar plintančias atmainas, o pasiskiepijusių tarp vyresnių nei 12 metų amžiaus gyventojų būtų 100 proc., tada galėtume kalbėti apie realaus kolektyvinio imuniteto prieš delta atmainą pasiekimą. Deja, realybė yra kitokia – to pasiekti mes negalime”, – pažymi T. G. Krause.
Pasak T. G. Krause, netgi jei Danija, kaip ekspertė ir numato, susidurs su nauja viruso banga, kai vasaros pabaigoje visi ims grįžinėti į darbus ir mokyklas, tai savaime neturėtų kelti nerimo.
„Mes pereiname į laikotarpį, kai galėsime pakelti žymiai didesnį sergamumą nei anksčiau, nes pasiskiepiję sunkiai nesirgs. Mūsų riba, kada infekcijos lygis laikomas aukštu, kilstelėta. Todėl net ir nepasiekę visuotinio imuniteto galėsime sugrįžti į įprastinį gyvenimą”, – aiškina T. G. Krause.
Tai reiškia, kad COVID-19 galima vertinti panašiai kaip sezoninį gripą ir į viruso bangas nereaguoti griežtais ribojimais. Dabar pagrindiniu tikslu tapo nebe viruso sunaikinimas, o kelio sunkiai ligos eigai užkirtimas.
„Koronavirusas dabar labiau nei anksčiau primins gripą”, – neabejoja T. G. Krause.
Jos teigimu, vis dar įmanoma, kad naujos veiksmingesnės vakcinos ir vakcinavimo programa, apimanti jaunesnius nei 12 metų amžiaus vaikus, galėtų padėti Danijoje pasiekti pirminį visuotinio imuniteto tikslą. Visgi tai yra menkai tikėtina.
„Susiduriame su virusu, kuris nuolatos šiek tiek kinta, tad galima numatyti, kad atsiras atmaina, kuri kiek išsisuks ir nuo naujosios vakcinos”, – teigia T. G. Krause.
Nors delta atmaina pademonstravo, kad gali plisti net tarp paskiepytų gyventojų, tai nereiškia, kad vakcinos nėra veiksmingos.
„Delta atmaina mūsų vakcinacijos programai rimtos grėsmės nekelia, nes didelė apsauga nuo ligos išlieka, o toks ir yra vakcinų tikslas – ne sunaikinti virusus, bet apsaugoti nuo sunkaus susirgimo”, – pabrėžia T. G. Krause.
Ji pažymi, kad, nors kolektyvinis imunitetas nebeįmanomas, žmonės vis vien turi skiepytis: „Tai nepaprastai svarbu. Kuo daugiau gyventojų bus paskiepyta, tuo mažesnį viruso spaudimą patirsime ir tuo mažiau bus hospitalizacijų bei mirčių”.
Be to, labai svarbu, kad jei atsiranda simptomų – net jeigu asmuo ir paskiepytas – būtų atliktas testas, nes galima ne tik užsikrėsti pakartotinai, bet ir užkrėsti aplinkinius.
Didysis klausimas, nulemsiantis, ar COVID-19 krizė galiausiai baigsis, yra dėl to, kiek ilgai vakcinos išliks veiksmingos.
„Esminis dalykas – vakcinų veiksmingumas ir tai, kiek ilgai truks jų poveikis. Šie du veiksniai nulems, kaip vystysis pandemija. Privalome atidžiai stebėti ir analizuoti situaciją. Dar per anksti leisti virusui laisvai plisti, nes nepasiektas pakankamai didelis paskiepytųjų skaičius”, – apibendrina T. G. Krause.
Parengta pagal thelocal.dk ir tv2.dk.
