Anarchistų, hipių ir menininkų prieglobsčiu tapusi Kristianija – Danijos „laisvasis miestas“ – rugsėjo 26-ąją šventė 50 metų jubiliejų. Nors rajonas patyrė pokyčių, laisvės dvasia Kristianijoje tebejuntama.
Kopenhagos centre įsikūrusią Kristianiją vieni laiko progresyviu socialiniu eksperimentu, o kitiems ji atrodo esanti tik narkotikų landynė.
1971-ųjų rugsėjo 26-ąją grupė hipių su gitaromis apleistas kareivines Kopenhagos centre pavertė savo namais. Jie iškėlė savo „laisvės vėliavą“ ir pavadino savo naujuosius namus „laisvuoju miestu Kristianija“ – pagal miesto dalį, kurioje įsikūrė.
Jie siekė sukurti alternatyvią visuomenę, besivadovaujančią taikos ir meilės principais, kurioje sprendimai priimami kolektyviai, o įstatymai netaikomi. Tokioje visuomenėje laisvai prieinami lengvieji narkotikai, o daiktus priimta ne pirkti, bet perdirbti ar jais dalintis.
Tai buvo bendruomenė, „priklausiusi visiems ir nė vienam“, pasakoja Ole Lykke, aštuntajame dešimtmetyje persikėlęs į 34 hektarų ploto rajoną.
Šie principai išlieka svarbūs ir šiandien, tačiau vietovė gerokai pasikeitė: jos gatvelėse pilna turistų, o kažkada niekinta rinkos ekonomika klesti.
Ko gero, svarbiausia, kad tai nebėra skvotas. Gyventojai tapo teisėtais žemės savininkais, kai 2012-aisiais išsipirko dalį žemės iš valstybės.
Dabar čia gyvena apie devynis šimtus žmonių, daug menininkų ir aktyvistų, taip pat veikia restoranai, kavinės ir parduotuvėlės, kurias mėgsta turistai – jų kasmet apsilanko apie pusę milijono.
„Vietovė tapo „normalesnė“, – aiškina žilaplaukis 75-erių O. Lykke, entuziastingai pasakojantis apie Kristianiją, jos nepriklausomybę ir klestinčią kultūrinę sceną.
Kristianijos savybė prisitaikyti prie laikmečio ir pokyčių leido šiai vietovei išlikti, neabejoja Niukaslo universiteto socialinio ir geografinio įsitraukimo profesorė Helen Jarvis.
„Kristianija yra unikali. Ji išlieka, nes nesiliauja vystytis ir nesibaimina pokyčių“, – pažymi H. Jarvis, pati gyvenusi Kristianijoje 2010-aisiais.
Kai kurie iš šių pokyčių Kristianijos gyvavimo pradžioje būtų atrodę neįsivaizduojami.
Gyventojai užsitikrino kelių milijonų eurų dydžio banko paskolą, kad galėtų įsigyti žemės, ir dabar Kristianija valdoma nepriklausomai per fondą. Taip pat mokami atlyginimai maždaug 40 Kristianijos įdarbintų žmonių, įskaitant šiukšlių rinkėjus ir vaikų priežiūros įstaigų darbuotojus.
„Dabar pinigai yra labai svarbūs“, – pripažįsta O. Lykke. Jis yra archyvaras, o dabar Kopenhagos muziejuje surengė 100 plakatų, kuriuose užfiksuota Kristianijos istorijos raida, parodą.
Tačiau savo šaknų Kristianija neužmiršo.
„Socialiniu ir kultūriniu atžvilgiu Kristianija smarkiai nepasikeitė“, – teigia O. Lykke, pažymėdamas, kad svarbiausias dalykas tebėra bendruomenės poreikiai.
Kristianija tebėra kultūrinis centras – iki pandemijos kiekvieną savaitę čia vykdavo dešimtys koncertų ir kitokių kultūros renginių.
Visgi Kristianija neatsikrato narkotikų centro reputacijos.
Nors dalis Kristianijos yra rami, kitos vietos tiesiog šurmuliuoja – čia veikia paštas, sveikatos centras ir, žinoma, įsikūrusi „Pusher Street“ – garsioji narkotikų prekyvietė.
E. Lykke manymu, be šios Kristianijos pusės daugelis galėtų apsieiti.
„Dauguma mūsų norėtų to atsikratyti. Tačiau kol marihuanos vartojamas uždraustas, iki tol, kol jis bus legalizuotas, šios problemos neatsikratysime“, – neabejoja E. Lykke.
Nors oficialiai yra nelegalūs, tokie lengvieji narkotikai kaip marihuana ir hašišas iki tam tikro lygio yra toleruojami.
Nuo 2020-ųjų pradžios Kopenhagos policija konfiskavo daugiau nei toną marihuanos ir daugiau nei milijoną eurų.
„Kartais nesakau kitiems, kad čia gyvenu, nes susilauki tam tikro vertinimo. Neva, jei gyveni čia, tai būtinai vartoji marihuaną“, – aiškina 34-erių fotografė Anemone.
Tačiau kitiems Kristianija kaip tik yra patraukli iš dalies dėl su ja siejamos atsipalaidavimo atmosferos.
Tiesa, organizuotos prekybos marihuana „Pusher Street“ klausimas vis pasiekia ir politinę darbotvarkę.
Visgi atsakymo, kiek Kopenhagos policija skyrė lėšų kovai su organizuota prekyba kanapėmis Kristianijoje nuo 2012-ųjų, kai buvo įsteigta speciali darbo grupė, nėra. Šį klausimą parlamente partijos kėlė ne karto, norėdamos sužinoti, kaip brangiai (ar pigiai) atsieina policijos pastangos „laisvajame mieste“, tačiau apčiuopiamo atsakymo nesulaukė.
Nors policija Kriastianijoje aplink „Pusher Street“ patruliuoja kasdien ir kasmet suimama daigiau nei 500 žmonių, vos pareigūnams atsitraukus nelegali prekyba atgyja.
Vieną rugsėjo dieną Kristianijoje apsilankė transliuotojo „TV2“ žurnalistai. Čia jie suskaičiavo 24 prekystalius, ant kurių neabejotinai gulėjo hašišas. Žurnalistams, be kitų dalykų, buvo pasiūlyta už 100 kronų įsigyti tris gramus hašišo. Šis apsilankymas įvyko prabėgus penkioms dienoms po policijos operacijos „Pusher Street“.
Pasak parlamentarės Rosos Lund, tai, kad policijos veiklos kaštai Kristianijoje nėra aiškūs, sudaro problemų ir turi įtakos politikų sprendimams.
„Turėtume žinoti, kiek mums kainuoja tai, kad prekyba marihuana Danijoje yra nelegali“, – pažymi politikė.
Valdantieji socialdemokratai į trūkstamus duomenis žiūri atlaidžiau.
Pasak teisingumo ministro Nicko Hækkerupo laikinojo atstovo spaudai Kaspero Sando Kjæro, suprantama, kad tikslų skaičių apibrėžti sudėtinga, mat Kopenhagos policija atlieka daugybę užduočių tiek Kristianijoje, tiek kitose miesto vietose.
Jis aiškino: „Turėti duomenų ir įrodymų visados gerai, tačiau neprašysime Kopenhagos policijos keisti darbo organizavimo pobūdį, kad būtų galima suskaičiuoti ir pateikti duomenis politikams“.
2019-ųjų gegužę atlikta apklausa parodė, kad 65 proc. danų pritaria marihuanos legalizavimui, 25 proc. su tuo nesutinka.
Visgi socialdemokratai savo pozicijos nekeičia. Jų manymu, kaip ir iki šiol, dabar nėra pagrindo manyti, kad akivaizdžiai pavojingą ir kenksmingą – ypač jauniems žmonėms – dalyką reikėtų legalizuoti.
Kopenhagos policija į „TV2“ užklausą atsakė raštu, pažymėdama, kad prekyba kanapėmis Kristianijoje daugelį metų yra prioritetinė sritis.
Specialųjį „Pusher Street“ padalinį Kopenhagos policija įkūrė 2012-aisiais, tačiau 2017-aisiais jis buvo uždarytas. Policija atidarė naują padalinį – Specialųjį operatyvinį departamentą – plačiau kovojantį su organizuotu nusikalstamumu, įskaitant ir prekybą marihuana.
Kadangi kovoje su nelegalia prekyba narkotikais iš esmės dalyvauja daug padalinių ir jų įsitraukimo lygis skirtingas, policija neturi galimybės pateikti konkretaus visų kovos pastangų ir jų kainos vaizdo, aiškinama Kopenhagos policijos atsake. Be to, kai kuriais atvejais policija negali atskleisti, kokie šaltiniai panaudojami.
Parengta pagal thelocal.dk ir tv2.dk.
