Nepaisant taikomų priemonių, mažiau nei pusė Norvegijoje gyvenančių imigrantų iš Lenkijos, Lietuvos ir Rumunijos tebėra fiksuojami kaip nepasiskiepiję nuo koronaviruso, rodo Norvegijos visuomenės sveikatos instituto duomenys.
Šiuo metu Norvegijoje vakcinavimo centruose nėra eilių, vakcinų netrūksta, informacija apie vakcinavimą pateikiama skirtingomis kalbomis.
Nepaisant to, atvykėliai iš Rytų Europos pagal paskiepijimo aprėptį gerokai atsilieka nuo kitų Norvegijoje gyvenančių imigrantų grupių.
Prabėgus septyniems mėnesiams po to, kai suaugę Norvegijos gyventojai buvo pakviesti pasiskiepyti pirmąja vakcinos nuo koronaviruso doze, kaip pasiskiepiję nuo koronaviruso fiksuojami tėra mažiau nei pusė imigrantų iš kai kurių Rytų Europos valstybių.
Rugpjūčio 15-osios duomenimis, 43,1 proc. visų Norvegijoje gyvenančių lenkų buvo pasiskiepiję bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze. Po trijų mėnesių – lapkričio 15-ąją – šis skaičius siekė 47,3 proc.
Bent viena doze pasiskiepijusių visų Norvegijoje gyvenančių lietuvių rugpjūčio 15-ąją buvo 43 proc., lapkričio 15-ąją – 49,2 proc. Rumunų atveju šie skaičiai siekė 42,1 proc. ir 48,1 proc.
O štai imigrantų iš kai kurių nevakarietiškų valstybių atveju pasiskiepijusių dalis yra gerokai didesnė.
Lapkričio 15-osios duomenimis, 87,8 proc. Norvegijoje gyvenančių pakistaniečių ir 84 proc. afganistaniečių buvo paskiepyti bent viena vakcinos doze.
Į šią statistiką įtraukti vyresni nei 18 metų asmenys, gimę užsienyje ir įregistruoti kaip Norvegijos gyventojai, taip pat ir jų vaikai.
Norvegijos visuomenės sveikatos institutas pažymi, kad jei asmuo yra pasiskiepijęs kitoje šalyje ir Norvegijos tarnyboms apie tai nepranešė, jis į skiepytų skaičių neįtraukiamas.
Katalikiška organizacija „Caritas“ padeda į Norvegiją atvykusiems imigrantams, teikia jiems patarimų darbo klausimais, padeda susisiekti su Norvegijos institucijomis.
Organizacijos atstovai pasakoja atliekantys anoniminę apklausą: jie teiraujasi žmonių, ar šie nori pasiskiepyti, o jei nenori – kokios priežastys tą lemia.
„Mums susidaro vaizdas, kad daugelis bijo šalutinių poveikių, jiems neaišku, kaip vakcinos veikia, kyla nepasitikėjimas, kadangi vakcinos buvo greitai sukurtos, ir panašiai. Jie nėra visiškai tikri dėl informacijos, kurią gauna iš tarnybų“, – aiškina „Caritas“ dirbanti Natasza Bogacz.
„Caritas“ duomenimis, apie 70 proc. apklaustųjų atsakė, kad yra paskiepyti arba nori tą padaryti.
Pati N.Bogacz yra iš Lenkijos. Ji pasakoja neseniai kalbėjusi su drauge Lenkijoje, kuri nėra pasiskiepijusi. „Ji nepaskiepyta, vis dar laukia. Bet į tai ji žiūri praktiškai, galvoja, kaip tai paveiks kasdienį gyvenimą – keliavimą, ar reikės karantinuotis. Be to, šeimoje yra asmuo, raginantis nesiskiepyti. Ji nori palaukti, nes to asmens nuomonė svarbi“, – aiškina N.Bogacz.
N. Bogacz neabejoja, kad, skatinant žmones pasiskiepyti svarbi kalba.
„Besikreipiantiems į „Caritas“ noriu pasakyti: kitoje gatvės pusėje yra vakcinavimo centras. Ten visada yra sveikatos priežiūros specialistų, kalbančių lenkiškai, rusiškai ar rumuniškai. Visada galima su jais pasikalbėti“, – pažymi N. Bogacz.
Ji pabrėžia, kad toks bendravimas žymiai veiksmingesnis nei tiesiog paduoti skrajutę apie vakcinas suprantama kalba.
Nepaisant Norvegijos visuomenės sveikatos instituto informacijos apie koronavirusą ir skiepus, kuri pateikiama ir lenkų, lietuvių bei rumunų kalbomis, atvykėliai iš Rytų Europos vis dar gerokai atsilieka nuo norvegiškų skiepijimo tempų.
Visuomenės sveikatos instituto skyriaus vadovas Thoras Indsethas teigia, kad institucija nėra patenkinta imigrantų iš Rytų Europos vakcinacijos tempais.
„Aš manau, kad mums reikėtų susitelkti į ilgalaikę strategiją, orientuotą į pasitikėjimo šiose bendruomenėse kūrimą. Šiems žmonėms turi būti suteikta galimybė klausti ir išgirsti atsakymus į jų klausimus. O mes turime nuoširdžiai ir atvirai atsakyti, ką žinome apie vakciną. Turime parodyti, kad esame nusiteikę tinkamai reaguoti į jų klausimus, kad jie gali pasitikėti mumis ir mūsų žiniomis“, – dėstė Th. Indsethas.
Parengta pagal nrk.no.
