Nauji projekto HOPE duomenys rodo, kad danai nebejaučia didelio nerimo dėl didelių koronaviruso atvejų skaičių, mat ligoninių apkrova nedidėja.
Pastaruoju metu koronaviruso atvejų skaičius Danijoje smarkiai šoktelėjo. Visgi tai nerimo tarp gyventojų nesukėlė.
Po beveik dvejų metų gyvenimo su koronavirusu, pandemijai tapus įprasta gyvenimo dalimi, dabar danai mažiau jaudinasi dėl viruso nei anksčiau.
Tą rodo nauji projekto HOPE, analizuojančio Danijos gyventojų elgesį ir reakcijas koronaviruso pandemijos metu, duomenys.
„Gyventojų pandemijos interpretavimas pasikeitė. Anksčiau atidžiai sekėme atvejų skaičius, o dabar dėmesys nukrypo į hospitalizacijos rodiklius“, – aiškina Aarhuso universiteto Politikos mokslų fakulteto profesorius ir HOPE projekto vadovas Michaelas Bangas Petersenas.
Seniau ryšys tarp augančio atvejų skaičiaus ir didėjančio gyventojų nerimo buvo akivaizdus, tačiau dabar to nebėra, pažymi ekspertas: „Jeigu prieš metus per dieną būtume fiksavę tokius naujų atvejų skaičius kaip dabar, tai jau seniai būtų skambėję pavojaus varpai, bet šiandien tokios reakcijos nėra.“
Kaip rodo naujausi projekto HOPE duomenys, danai iš esmės lengviau priima didelius naujų atvejų skaičius, kol tai nereiškia ligoninių apgulties.
Nors pastaruoju metu atvejų skaičiai yra didesni nei kada nors per visą pandemiją, hospitalizacijų kiekiai tokiais pat tempais neaugo.
Profesorius Andersas Perneris, didžiausios Danijos ligoninės Rigshospitalet vyriausiasis gydytojas, renka visos šalies ligoninių duomenis apie intensyvios terapijos skyriuose gydomus pacientus.
„Labai menkai tikėtina, kad koronaviruso omikron atmaina sukels mums didelių iššūkių intensyvios terapijos skyriuose. Jeigu omikron atmaina būtų tokia pat kaip delta, intensyvios priežiūros skyriuose būtų mažiausiai dvigubai daugiau pacientų ir tas skaičius tik augtų“, – mano A. Perneris.
Atsižvelgdama į tai, kad intensyvios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius yra nedidelis, Danijos premjerė Mette Frederiksen pirmadienį užsiminė, kad dabartiniai ribojimai ir koronaviruso valdymo principai turėtų būti peržiūrėti.
Tačiau nors rekordiniai naujų atvejų skaičiai tiesiogiai sveikatos priežiūros sistemos nepaveikia, poveikis visuomenei akivaizdus – užsikrėtusieji privalo izoliuotis ir negali dirbti, jei darbo pobūdis toks, kad nuotoliniu būdu dirbti neįmanoma.
O tai gali kelti problemų, pažymi Pietinės Danijos universiteto klinikinės mikrobiologijos profesorius Hansas Jørgenas Kolmosas.
Jis nepritaria premjerės idėjai, kad šiuo metu būtų galima galvoti apie atlaisvinimus. Profesoriaus manymu, jei viruso plitimo valdymas taps laisvesnis, visuomenėje kai kurios funkcijos gali imti strigti.
H. J. Kolmoso skaičiavimais, didžiausi atvejų skaičiai dar tik laukia. Jis prognozuoja, kad viruso plitimo tempai augs ir vasarį.
Pasak profesoriaus, didžiausia problema artimiausiu metu bus daugybė nesunkiai sergančių ir izoliacijoje turinčių būti žmonių – tai tiesiogiai atsilieps situacijai visuomenėje.
Kai kuriose šalyse, siekiant reaguoti į šią problemą, izoliacijos laikotarpis koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms trumpinamas.
Visgi H. J. Kolmosas nemano, kad tą įmanoma padaryti paprastai – jis neabejoja, jog privaloma išlaikyti tam tikrus apribojimus.
Šiuo metu svarstoma artimiausiu metu pateikti naujas rekomendacijas dėl izoliacijos.
Danijos darbdavių asociacijos vadovo pavaduotoja Pernille Knudsen teigia, kad darbdaviai jau dabar turi precedento neturinčių problemų.
„Daugelis darboviečių nėra regėję nieko panašaus, o tai dar nutinka tada, kai ir taip stinga darbo jėgos. Tokia situacija turės rimtų pasekmių“, – neabejoja P. Knudsen.
Asociacijos manymu, problemą būtų galima spręsti peržvelgiant izoliacijos taisykles.
Ketvirtadienį Danijoje užregistruotas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius – 40 626. Ligoninėje dėl koronaviruso gydomų žmonių skaičius šiuo metu yra 825. Didžiausias praėjusiią žiemą Danijos ligoninėse dėl koronaviruso gydomų žmonių skaičius buvo 964, užfiksuotas praėjusių metų sausio 4 d.
Parengta pagal dr.dk ir tv2.dk.
