Suomijos premjerei Sannai Marin šeštadienį pareiškus, kad jos šalis „šį pavasarį“ turėtų priimti sprendimą dėl narystės NATO, buvo atsigręžta ir į Švediją. Tad kiek tikėtina, kad Švedija taps NATO nare?
Ką reikėtų pakeisti, kad Švedija galėtų greitai prisijungti prie NATO?
Sprendimą dėl to, ar pateikti paraišką narystei NATO, priimti turi ne Švedijos parlamentas, o vyriausybė.
Tai reiškia, kad iki tol, kol po rugsėjo 11 dienos rinkimų bus suformuota nauja vyriausybė, šis sprendimas yra tik socialdemokratų rankose.
Švedijos saugumo politikos apžvalga turėtų būti užbaigta „iki gegužės pabaigos“. Kai kurie apžvalgininkai prognozuoja, kad tai gali paskatinti Švediją prisijungti prie NATO.
Be to, pirmadienį socialdemokratai pradėjo vidines partijos diskusijas dėl saugumo politikos, kurios turėtų būti užbaigtos „iki vasaros“.
Istoriškai egzistavo susitarimas, kad sprendimą dėl narystės NATO Švedija ir Suomija turi priimti drauge.
Suomijos prezidentas Sauli Niinistö praėjusią savaitę sakė vis dar manantis, jog abi šalys turėtų stengtis veikti kartu.
„Esu tikras, kad svarbu bandyti pasiekti tą pačią nuomonę, – kalbėjo Suomijos prezidentas. Labai svarbu, jog mes nuolat diskutuotume su Švedijos vyriausybe ir įstatymų leidėjais.“
Visgi diskusijos Suomijoje klostosi sparčiau nei Švedijoje. Tad jei Suomija artimiausiu metu nutars jungtis prie NATO, tai gali paspartinti ir Švedijos sprendimą.
Kaip arti narystės NATO yra Suomija?
Suomijos premjerė Sanna Marin šeštadienį interviu Suomijos televizijai pakartojo, kad šalis sprendimą dėl narystės NATO priimti turėtų „pavasarį”.
Suomijos vyriausybė trečiadienį paskelbs savo parengtą saugumo renkantis skirtingus sprendimus analizę, po kurios artimiausiu metu gali būti priimtas sprendimas.
Nors S. Marin buvo atsargi ir sprendimo iš anksto nepateikė, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pakitusi premjerės retorika daugelį įtikino, kad jos socialdemokratų partija gali netrukus nutarti prisijungti prie saugumo aljanso.
„Naivumui vietos nebėra. Suomija yra Vakarų dalis, o Jungtinės Valstijos yra nepaprastai svarbi partnerė. Mūsų ryšiai su Estija yra itin glaudūs”, – kalbėjo S. Marin.
„NATO durys dabar yra atviros, tad Suomija turėtų priimti sprendimą per pavasario laikotarpį”, – sakė Suomijos premjerė.
Narystei NATO ilgą laiką nepritarusi Centro partija įgalino savo lyderę Anniką Saarikko šeštadienį palaikyti bet kurį sprendimą, kuris, Suomijos vyriausybės manymu, yra būtinas norint sustiprinti šalies saugumą, „įskaitant paraišką dėl narystės NATO”.
Netgi Suomijos Žaliųjų partija rodo pritarimo narystei NATO ženklus.
Kurios Švedijos politinės partijos pakeitė savo poziciją dėl narystės NATO?
Ryškiausias pokytis įvyko Demokratų partijoje, kuri anksčiau nepritarė narystei NATO.
Partijos lyderis Jimmie Åkessonas šeštadienį sakė, kad jei Suomija prisijungs prie NATO, jos pavyzdžiu netrukus turėtų pasekti ir Švedija.
„Jeigu Suomija judės pirmyn labai sparčiai – yra kalbų apie birželio mėnesį – tai iš tiesų atvestų į lemiamą akimirką, – kalbėjo J. Åkessonas. – Manau, tada – partijos komitetas to kol kas nepatvirtino – mes, nepaisant visko, turėsime kaip įmanoma greičiau pradėti procesą.”
Demokratų partija pirmadienį surengė specialųjį partijos posėdį, skirtą aptarti narystei NATO. Jame partija savo lyderiui suteikė mandatą siekti narystės NATO, o tai reiškia, kad dabar parlamente gali susidaryti narystei pritarianti dauguma.
Jeigu J. Åkessonas pasinaudos naujuoju mandatu skatinti siekti narystės NATO, tai reikš pirmą kartą susidariusią daugumą Švedijos parlamente, pritariančią prisijungimui prie saugumo organizacijos.
Moderatų (Nuosaikiųjų) partija taip pat pakeitė savo poziciją. Partijos lyderis Ulfas Kristerssonas praėjusią savaitę ragino Švediją drauge su Suomija birželio pabaigoje kreiptis dėl narystės NATO. Artėjant rugsėjo 11-osios rinkimams, narystės NATO klausimas partijai tampa vienu pagrindinių kampanijos aspektų.
Vadovaujant ankstesniajam partijos lyderiui Fredrikui Reinfeldtui, Moderatų partija narystei NATO teoriškai neprieštaravo, tačiau tvirtino, kad Švedija neturėtų prisijungti prie NATO neturėdama „plačios parlamentinės paramos”, kurią išreikštų tiek socialdemokratai, tiek Moderatai.
Kurios politinės partijos dar sprendžia?
Socialdemokratų partija, šiuo metu vadovaujama ministrės pirmininkės Magdalenos Andersson, istoriškai priešinosi narystei NATO. Dar lapkritį partijos suvažiavime nariai balsavo už šalies istorinės pozicijos narystės NATO atžvilgiu laikymąsi.
„Nesijungimas į karinius aljansus yra Švedijos saugumo politikos pagrindas. Tai mums suteikia veiksmų laisvę ir galimybę rinktis tinkamiausius būdus, vedančius į mažesnę įtampą bei taiką, taip pat geriausiai užtikrina mūsų užsienio politikos nepriklausomybę. Štai todėl Švedija neturėtų tapti NATO nare”, – tuomet nuspręsta suvažiavime.
Bet daugiau nei šešias savaites trunkantis karas situaciją keičia. Valdančiųjų socialdemokratų retorika pasikeitė: premjerė M. Andersson jau kovo pabaigoje pažymėjo, kad neatmeta galimybės, jog Švedija priims sprendimą prisijungti prie NATO.
Pirmadienį partija pradėjo atvirus debatus šiuo klausimu, juose pakviesti dalyvauti visi suinteresuoti nariai.
„Socialdemokratų partijos suvažiavime priimti nutarimai dėl saugumo politikos pozicijos yra paremti realybe, kuri po neteisėto Rusijos karo nebeegzistuoja”, – pranešime spaudai pažymi partija.
„Jeigu diskusijų metu paaiškės, kad mums reikia priimti naują sprendimą dėl saugumo politikos, tada toks galutinis sprendimas priklausys nuo partijos vadovybės komiteto”, – priduriama pranešime.
Socialdemokratų naujienlaiškio „Rörelsen” redaktorius Peteris Gustavssonas, pats pakeitęs nuomonę ir nusprendęs palaikyti Švedijos narystę NATO, teigė neabejojantis, kad „didelė dalis” socialdemokratų šiuo metu svarsto išreikšti pritarimą.
Tiesa, taip pat yra ženklų, jog kai kurie svarbūs partijos asmenys siekia susilaikyti.
Tarkime, šeštadienį Suomijos parlamentaras Erkki Tuomioja tvirtino, kad Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas pasisako už alternatyvą narystei NATO, apimančią Jungtinių Valstijų remiamą Suomijos ir Švedijos aljansą.
Kurios partijos labiausiai priešinasi Švedijos narystei NATO?
Žaliųjų partija, nors narystės NATO visiškai neatmeta, yra nusiteikusi skeptiškiau nei socialdemokratai.
Kairiųjų partija prisijungimui prie NATO priešinasi labiausiai. „Mano manymu, Švedijoje būsime gerokai saugesni, jeigu nepriklausysime kariniams aljansams”, – kovą sakė partijos lyderė Nooshi Dadgostar, pridurdama, kad dešiniosios partijos neturėtų skatinti narystės, net jei ir turės daugumą parlamente.
Kaip rodo naujausia „Novus” apklausa, 43 proc. švedų pritaria šalies narystei NATO. Tačiau 63 proc. apklaustųjų mano, kad jei Suomija taps NATO nare, Švedija turėtų padaryti tą patį.
Parengta pagal thelocal.se ir svt.se.
