Švedija ir Suomija gegužės 16 dieną ketina drauge paskelbti, kad ruošiasi stoti į NATO. Apie tai praneša abiejų šalių žiniasklaida.
Pasak suomių laikraščio „Iltalehti“ ir švedų leidinio „Expressen“, Švedijos vyriausybė paprašė Suomijos atidėti savo pranešimą dėl narystės tam, kad abi šalys galėtų apie savo ketinimus paskelbri drauge – tą savaitę, kai Suomijos prezidentas Sauli Niinistö planuoja su valstybiniu vizitu lankytis Stokholme.
Pirmasis tokią informaciją pranešęs „Iltalehti“ nenurodė, iš kur ją gavo, o štai „Expressen“ teigia, kad bendro pranešimo laiką patvirtina „vyriausybės šaltiniai“.
Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Havisto tokią informaciją komentuoti atsisakė, tačiau pakartojo savo įsitikinimą, kad Helsinkis ir Stokholmas galėtų priimti panašius sprendimus.
Jei tokie žiniasklaidos pranešimai yra teisingi, laiko lieka išties nedaug ir darbotvarkė bus įtempta: naujasis Švedijos vyriausybės saugumo situacijos įvertinimas planuojamas paskelbti tik gegužės 13 dieną – penktadienį prieš savaitę, kai numatoma pateikti jungtinį pranešimą.
Kai praėjusią savaitę Suomijos parlamentas diskutavo apie šalies saugumo pasirinkimus, keletas parlamentarų ir ministrų pabrėžė, kaip svarbu sprendimą priimti žengiant koja kojon su Švedija. Tiesa, jie taip pat pažymėjo, kad kiekviena iš abiejų šalių turėtų nesijausti suvaržyta ir išlaikyti galimybę sprendimą priimti savarankiškai.
Pasak laikraščio „Aftonbladet“ pateikiamos informacijos, Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija patikino Švediją, kad jeigu ji būtų užpulta tuo laikotarpiu, kai pateiks prašymą dėl narystės NATO, bet dar nebus tapusi organizacijos nare, šios šalys atskubės į Švedijos gynybą.
„Vyriausybė iš Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos gavo informacijos apie tai, kaip per būsimąjį paraiškos pateikimo procesą atrodytų apsauga ir palaikymas“, – leidiniui sakė vyriausybės šaltinis.
Pasak „Aftonbladet“, parama būtų teikiama intensyvesnio karinio dislokavimo prie Švedijos, karinių pratybų ir „stipraus politinio palaikymo“ iš NATO šalių pusės forma.
Tiek Švedija, tiek Suomija tradiciškai laikosi neutraliteto, tačiau, Rusijai užpuolus Ukrainą, padidėjo gyventojų pritarimas galimai narystei Aljanse.
Rusija perspėjo, kad tuo ateju, jei Suomija ir Švedija įstotų į NATO, Baltijos regione bus dislokuoti branduoliniai ginklai.
Parengta pagal thelocal.se ir bbc.com.
