Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį paskelbė pritarianti šalies narystei NATO, tokiu būdu iš esmės pakeisdama ilgametį savo požiūrį ir atverdama šaliai kelią kreiptis dėl narystės.
Šis posūkis įvyko Švedijoje sparčiai augant politiniam ir visuomenės pritarimui dėl šalies prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso. Pritarimas ėmė augti po vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą.
Sekmadienį partija pareiškė, kad jei Švedijos paraiška bus patvirtinta, ji sieks išreikšti „vienašales abejones dėl branduolinių ginklų dislokavimo ir nuolatinių bazių Švedijos teritorijoje“.
Švedijos socialdemokratų pareiškimas pasirodė iš karto po to, kai kaimyninė Suomija pranešė oficialiai ketinanti tapti NATO nare.
Suomijos prezidentas Sauli Niinistö sekmadienį per bendrą spaudos konferenciją Helsinkyje su priemjere Sanna Marin patvirtino, kad jo šalis kreipsis dėl narystės NATO.
S. Niinistö pažymėjo, kad sprendimas užtikrins Suomijos saugumą ir „niekam nepakenks“.
Abi šalys išreiškė norą procese dalyvauti vieningai ir savo paraiškas pateikti bendrai. Šis žingsnis vertinamas kaip Rusijos agresijos atgrasymo priemonė.
Penktadienį partijų Švedijos parlamente pristatytoje šalies saugumo politikos apžvalgoje daroma išvada, kad Švedijos narystė NATO sumažintų konflikto šiaurinėje Europoje riziką.
Ataskaitoje konkreti rekomendacija dėl narystės NATO nepateikiama, bet pažymima, kad „nėra realistiška plėtoti dvišalius aljansus už esamų europinių ir euroatlantinių struktūrų ribų“.
Taip pat pabrėžiama, kad „dabartinis bendradarbiavimas nesuteikia garantijų, jog Švedija susilauks pagalbos, jei taps rimtos grėsmės ar išpuolio taikiniu“.
Švedija, kuri Antrojo pasaulinio karo metu buvo neutrali, jau daugiau nei du šimtus metų nesijungia į karinius aljansus, nors nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios stiprina ryšius su NATO.
Pirmadienį Švedijos vadovybė susitinka tam, kad priimtų istorinį sprendimą dėl šalies narystės NATO.
„Negaliu pasakyti, kada tiksliai bus pateikta paraiška, bet sprendimas bus priimtas šiandien“, – patikino krašto apsaugos ministras Peteris Hultqvistas.
Vyriausybės susitikimas numatomas po to, kai Švedijos parlamente baigsis debatai dėl narystės.
P. Hultqvistas, kuris dar lapkritį vykusiame socialdemokratų suvažiavime tvirtino, kad „kol aš būsiu krašto apsaugos ministras, Švedija niekada netaps NATO nare“, juokavo, kad jo požiūris pasikeitė „balandžio 11 dieną, aštuntą valandą ryto“: „Sėdėjau drauge su kitais ir pagalvojau, kad dabar man reikia priimti sprendimą, todėl užsirašiau jį ant popieriaus“.
Ministro teigimu, Rusijos invazija į Ukrainą ir jos bandymas diktuoti, prie kokių aljansų Suomija ir Švedija galėtų prisijungti, „pakeitė visą scenarijų“, ir kai tapo aišku, kad Suomija ketina prisijungti prie NATO, Švedijai nelabai liko pasirinkimo.
Kaip aiškina P. Hultqvistas, Švedija per pastarąjį dešimtmetį didelę dalį savo gynybos vystė planuodama drauge su Suomija, tad jei Suomija taptų NATO nare, o Švedija – ne, „nebeliktų svarbios drauge sukurtos gynybos dalies“ ir Švedija taptų pažeidžiama.
P. Hultqvistas atmetė tikimybę, kad Švedijos paraiškai gali iškilti grėsmė iš penktadienį prieštaravimą išreiškusios Turkijos pusės, pažymėdamas, kad Švedija siųs į Turkiją diplomatų komandą, tokiu būdu siekdama dialogo.
„Nusiųsime diplomatų komandą, kuri surengs diskusijas ir užmegs dialogą su Turkija, kad rastume galimą sprendimą “, – sakė P. Hulqvistas.
Pasak ministro, signalai, kurių iki šiol sulaukta iš NATO, rodo, kad egzistuoja plati ir vieninga parama Švedijos ir Suomijos narystei Aljanse.
Pirmadienį Rusija įspėjo, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO karinio aljanso yra labai rimta klaida ir kad Maskva imsis priemonių.
„Tai yra dar viena rimta klaida, turėsianti toli siekiančių pasekmių. Išaugs bendras karinės įtampos lygis. Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių iliuzinių idėjų, kaip elgtis šioje situacijoje“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
S. Riabkovas aiškino, kad Suomijos ir Švedijos saugumas dėl jų sprendimo nesustiprės, o Maskva imsis priemonių.
„Joms nereikėtų turėti iliuzijų, kad mes su tuo paprasčiausiai susitaikysime“, – sakė S. Riabkovas.
Maskva įspėjo Suomiją, su kuria turi 1 300 kilometrų ilgio sieną, kad imsis „atsakomųjų žingsnių“. Kremlius pažymėjo, jog Vladimiras Putinas bet kokį Suomijos karinio neutralumo atsisakymą laiko „klaida“.
Parengta pagal thelocal.se.
