Apsiperkantieji Norvegijoje veikiausiai atkreipė dėmesį į didesnes maisto kainas – nuo liepos 1 d. didžiuosiuose šalies prekybos centruose šios kainos buvo koreguojamos.
Paprastai prekybos centrai kainas kelia du kartus per metus – vasarį ir liepą. Dar iki liepos pradžios šiemet gyventojai buvo įspėjami apie „pastebimą maisto produktų kainų augimą“ prekybos centruose.
Kodėl auga maisto produktų kainos?
„Norgesgruppen“, kuriai priklauso prekybos centrų tinklai „Meny“ ir „Kiwi“, verslo politikos vadovas Bårdas Gultvedtadas pažymi, kad tiekėjai gerokai padidino kainas.
„Tiekėjai iš pradžių nurodė nežmoniškai dideles kainas, o paskui mes derėjomės“, – aiškina B. Gultvedtadas.
Gamintojas „Orkla“ taip pat iš anksto įspėjo apie žymų kainų išaugimą.
„Mes susiduriame su rimčiausia situacija, kokią man yra tekę patirti per 31 metus maisto pramonėje“, – sakė „Orkla“ vykdomasis viceprezidentas Håkonas Mageli.
Kaip priežastis, dėl kurių tiekėjai ir gamintojai didina kainas, H. Mageli nurodė didesnes žaliavų kainas ir staigiai bei smarkiai išaugusias energijos kainas.
Jis atkreipė dėmesį, kad gamintojus ir tiekėjus neramina trąšų kainų išaugimas ilguoju laikotarpiu.
Kaip kainų išaugimas paveiks Norvegijos gyventojus?
Numatoma, kad vidutinė Norvegijos šeima dėl išaugusių kainų maistui šiemet gali išleisti maždaug 14 300 kronų daugiau.
Kaip nurodo Norvegijos statistikos tarnyba, šiais metais maisto kainos jau pakilo 4,5 proc., lyginant su ankstesniais metais. Pasak vartotojų elgsenos ekonomistės Cecile Tvetendstrand, tai raiškia, kad šeima, kurioje yra du suaugusieji ir du vaikai, per metus maistui papildomai išleis mažiausiai septynis tūkstančius kronų. Jeigu maisto kainos padidėtų dar penkiais procentais, tai reikštų, kad prie vidutinės keturių asmenų šeimos išlaidų maistui prisidėtų dar 7 300 kronų.
Prašymas prekybos centrams
Žemės ūkio ministrė Sandra Borch paprašė prekybos centrų tinklų neperkelti visų išlaidų vartotojams.
„Ne aš, žemės ūkio ministrė, nustatau maisto kainas. Jas nustato tiekėjai ir prekybos centrų tinklai. Raginu ir viliuosi, kad jie nedidins maisto kainų daugiau, nei reikia“, – sakė ministrė.
S. Borch pažymėjo, kad vyriausybė prisidėjo prie maisto infliacijos stabdymo ir skyrė rekordinį 10,9 mlrd. kronų dydžio žemės ūkio paramos paketą. Jo tikslas – padėti ūkininkams dorotis su išaugusiomis kainomis ir palaikyti ūkininkavimo sektoriaus gyvybingumą smarkiai nedidinant kainų.
„Vyriausybės rūpestis – kad maisto kainos taip smarkiai neaugtų. Būtent dėl šios priežasties buvo svarbu sudaryti istoriškai didelio dydžio žemės ūkio sektoriaus susitarimą“, – aiškino ministrė.
Neįprastas kainų išaugimas
Pirmadienį Norvegijos statistikos tarnyba paskelbė naujausius duomenis, rodančius, kad apskritai kainos šių metų gegužę buvo 6,3 proc. didesnės nei praėjusių metų gegužę.
Gegužę infliacija buvo didelė, bet birželį dar labiau išaugo: per mėnesį fiksuojamas 0,9 proc. infliacijos išaugimas.
Pastebima, kad toks kainų išaugimas yra neįprastai didelis. Panašus augimas buvo fiksuojamas tik praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Konkrečiai maisto kainos nuo 2021-ųjų birželio iki 2022-ųjų birželio išaugo 5,6 proc. Kaip rodo Norvegijos statistikos tarnybos duomenys, nuo šių metų gegužės iki birželio maisto kainos išaugo dar dviem procentais.
Parengta pagal thelocal.no ir nrk.no.
