Danijoje ir vėl svarstomas užterštumo PFAS cheminėmis medžiagomis klausimas. Tad ką apie tai reikėtų žinoti šios šalies gyventojams?
Kas yra PFAS?
PFAS (perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos) yra didelė sintetinių cheminių medžiagų, naudojamų įvairiuose produktuose dar nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios, grupė. Anksčiau jų buvo gesintuvų putose, maisto pakuotėse, kilimuose, tekstilės gaminiuose ir dažuose. PFAS, kartais vadinamos „amžinomis cheminėmis medžiagomis“, išlieka vandenyje ir dirvožemyje ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai.
Dėl jų cheminių savybių šių medžiagų irimas trunka ilgai. Labai nedideles koncentracijas jų galima aptikti iš esmės viso pasaulio gyventojų kraujo mėginiuose. Visgi aplinkoje šios medžiagos yra nepageidaujamos, nes, kaip nustatyta, egzistuoja nerimą keliančios šių medžiagų sąsajos su žala sveikatai. Šių medžiagų naudojimas medžiagose, kurios gali turėti sąlytį su maistu (pavyzdžiui, popierius ar kartonas) Danijoje uždraustas nuo 2020 metų.
PFAS siejamos su daugybe sveikatos būklės komplikacijų. Įtariama, kad jei jų didesni kiekiai patenka į organizmą per burną, šios medžiagos gali pakenkti inkstams ir kepenims, kilstelėti cholesterolio kiekį kraujyje, veikti kancerogeniškai, sumažinti vaisingumą, sukelti hormonų sutrikimus, susilpninti imuninę sistemą, neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi.
Praėjusiais metais didelė PFOS – PFAS pogrupio – koncentracija buvo aptikta Korsør valymo įrenginių nuotekose Zelandijoje (Sjælland), o vėliau – laukuose, kur ganosi galvijai. 118 žmonių, gyvenančių tame rajone, kraujyje buvo aptiktas didelis PFAS kiekis.
Dėl šios problemos Danijoje, daugiausia netoli priešgaisrinės tarnybos mokymo vietų, buvo atliekami cheminės medžiagos tyrimai.
Gegužę Danijos regionai (šalies regioninė sveikatos tarnyba) nustatė, kad įtariama, jog iki 14 607 vietų Danijoje yra užterštos PFAS.
Kas sprendžia šią problemą?
Savo puslapyje Danijos sveikatos tarnyba teigia, kad atsakomybę už PFAS taršos valdymą dalijasi kelios institucijos, įskaitant regionų tarnybą, komunas, Aplinkos agentūrą, Veterinarijos ir maisto administraciją, Pacientų saugos tarnybą ir Danijos sveikatos tarnybą.
Šių tarnybų užduotys apima vietų, kuriose įtariama PFAS tarša, lokalizavimą, taršos šaltinio radimą ir atitinkamų kitų institucijų patarimų priėmimą, PFAS kiekio vandenyje ir maiste stebėjimą, atitinkamų sveikatos patarimų teikimą vietos valdžios institucijoms tose srityse, kuriose aplinkoje randama PFAS, galimo PFAS poveikio sveikatai tyrimą bei atitinkamų patarimų, tyrimus ir gydymo siūlymą gyventojams.
PFAS tarša įtariama 14 607 vietose. Ką tai reiškia?
Danijos regionai gegužę pranešė, kad visoje Danijoje nustatyta beveik 15 tūkst. vietų, kurios „gali būti“ užterštos PFAS.
Šis skaičius yra iš „regionų vietovių, kuriose buvo vykdoma veikla, galinti sukelti PFAS taršą, duomenų bazių“. Tai apima priešgaisrinės tarnybos pratybas ir vietoves, pasitelkiamas pramonės šakoms, pavyzdžiui, atliekų šalinimo, geležies ir metalo arba medienos bei baldų.
Šios vietovės yra „zonoje, kurioje cheminės medžiagos gali paveikti būstus arba svarbius požeminius vandenis“, teigiama Danijos regionų pranešime, paskelbtame jų svetainėje.
Kiekviena vietovė turėtų būti ištirta ir galbūt išvalyta, jei joje būtų patvirtintas PFAS užterštumas, aiškina Danijos regionai, ragindami tam skirti 100 milijonų kronų valstybės investicijų.
Maždaug 8 proc. iš visų minėtų beveik 15 tūkst. vietų jau buvo ištirti gegužės mėnesį, o PFAS patvirtinta maždaug 900 vietų.
Kaip tarša paveikia geriamąjį vandenį?
„Visi Danijos vandentiekio įrenginiai turi būti ištirti dėl PFAS tiek gręžiniuose, tiek vandenyje, kuris bėga iš čiaupų gyventojų namuose – taip yra nuo 2015 metų“, – tikina Susan Münster, Danijos vandens tiekimo organizacijos (Danske Vandværker) direktorė.
„Nuo 2022 metų sausio mėn. keturių PFAS medžiagų ribinės vertės buvo pakeistos [sumažintos] iki dviejų nanogramų litre“, – teigia S. Münster.
Pasak jos, tyrimų programas pagal nacionalines direktyvas nustato vietos savivaldybės, o tyrimus atlieka nepriklausomos kompanijos.
„Ir vandens tiekėjas, ir komuna bus informuoti, jei atliekant tyrimus bus aptikta, kad riba viršyta“, – pažymi S. Münster.
Aplinkos agentūra 2021 metų rugsėjo memorandume nurodė, kad komunos drauge su Danijos pacientų saugos tarnyba turėtų įvertinti galimą pavojų sveikatai vandenyje, jei įtariamas užterštumas. Tokiu atveju saugos tarnyba turėtų kreiptis į komunas, kurios turėtų informuoti gyventojus apie situaciją ir tai, kokių veiksmų jos turėtų imtis.
Kitaip tariant, jei po tyrimo paaiškėja, kad geriamasis vanduo yra užterštas, komuna privalo apie tai informuoti gyventojus.
Kaip elgtis gyventojams?
„Jei negaunate konkrečios informacijos iš vandens tiekėjo ar komunos, nurodančios negerti vandens iš čiaupo, galite ir toliau tokį vandenį gerti“, – patikina S. Münster.
„Tačiau jei laukiatės ar maitinate krūtimi ar planuojate nėštumą, vertėtų vadovautis profesoriaus Phillippe Grandjeano patarimu“, – pridūrė S. Münster, omenyje turėdama vyresnįjį mokslo darbuotoją ir Pietų Danijos universiteto aplinkos medicinos profesorių Philippe Grandjeaną.
Praėjusią savaitę Danijos sveikatos tarnyba pranešė, kad ir vėl sušaukė ekspertų patarėjų grupę tolimesnėms konsultacijoms dėl taršos poveikio. Taip nutiko po to, kai sulaukta kritikos dėl gairių, skirtų nėščiosioms ir žindančioms, susidūrusioms su PFAS tarša.
Šios gairės – platesnio patarimų rinkinio susidūrusiems su PFAS tarša dalis. Patarimus šiemet paskelbė Danijos sveikatos tarnyba.
Sveikatos tarnyba sulaukė ekspertų kritikos dėl to, kad nepakankamai peržvelgė, įvertino ir pakoregavo esamas rekomendacijas, kuriose teigiama, kad nėra jokio pagrindo atidėti nėštumo planavimą ar žindymą susidūrus su PFAS tarša.
Pasak 14 ekspertų, sudariusių dalį grupės, patarusios Sveikatos tarnybai dėl rekomendacijų susidūrus su tarša, tokia rekomendacija yra klaidinga.
„Atrodo visiškai neteisinga, kai mūsų išvadoje teigiama, kad PFAS paveiktos moterys gali saugiai pastoti ir maitinti krūtimi. Nes mūsų požiūris nėra toks – tą patvirtinančių mokslinių tyrimų nėra“, – pažymi Ph. Grandjeanas.
Danijos sveikatos tarnyba dabar persvarsto savo vertinimą, kad susidūrus su PFAS tarša, netgi ir didžiausio lygio, nei nėštumo, nei žindymo atidėti nereikėtų.
„Galbūt yra naujų dalykų, dėl kurių turime dar kartą peržvelgti vertinimą, tad, suprantama, sušaukėme ekspertų grupę“, – aiškina Danijos sveikatos tarnybos Prevencijos ir nelygybės departamento vadovas Nielsas Sandø Pedersenas.
Kai kurios politinės partijos ragina skirti nemokamus kraujo tyrimus moterims, planuojančioms nėštumą ir žindymą, jei jos gyvena vietovėse, kuriose PFAS aptinkamas viršija ribinį lygį.
Parengta pagal thelocal.dk ir tv2.dk.
