Sekmadienį Oslo fjorde gyventojų dėmesiu besimėgavusiai ir įžymybe tapusiai jūrų vėplei, pramintai Freya, buvo atlikta eutanazija. Pasak Norvegijos pareigūnų, tai buvo vienintelis įmanomas pasirinkimas. Visgi ekspertai kritikuoja „be galo liūdną“ sprendimą.
„Sprendimas užmigdyti gyvūną buvo priimtas remiantis visuotiniu nuolatinės grėsmės žmonių saugumui įvertinimu“, – teigiama Franko Bakke-Jenseno iš Norvegijos žuvininkystės direktorato pranešime.
„Atidžiai išnagrinėjome visus galimus sprendimus. Padarėme išvadą, kad jokiomis turimomis priemonėmis negalime garantuoti gyvūno gerovės“, – tvirtino pareigūnas.
Jis pridūrė, kad buvo svarstyti ir kiti variantai, įskaitant Freyos išgabenimą iš fjordo, tačiau jie buvo atmesti baiminantis dėl gyvūno gerovės.
Pranešama, kad eutanazijos operacija buvo atlikta „humaniškai“, o jūrų vėplio palaikus veterinarai perėmė tolesniam tyrimui.
„Detalesnės informacijos apie gyvūno užmigdymo operaciją nepateiksime, tačiau ji buvo įgyvendinta laikantis jūrų žinduoliams skirtų gairių“, – teigė Olavas Lekve iš Norvegijos žuvininkystės direktorato.
Pareigūnai jau anksčiau sakė svarstantys eutanazijos variantą, nes nuolatiniai raginimai gyventojams laikytis atokiau nuo jaunos 600 kilogramų sveriančios jūrų vėplio patelės buvo bergždi, o ji pati patirė pernelyg didelį stresą.
Freya (Frėja), taip pavadinta mitinės skandinavų grožio ir meilės deivės garbei, antraštėse atsidūrė liepos 17 dieną – tada ji buvo pirmą kartą aptikta Norvegijos sostinėje.
Jūrų vėpliai paprastai gyvena šiauresnėse Arkties platumose, o jų pasirodymas Šiaurės ir Baltijos jūrose – pasitaikantis, bet gana retas atvejis. Todėl Freyos pasirodymas sužadino vietos gyventojų ir žiniasklaidos smalsumą.
Tarp ilgų nusnūdimų saulėkaitoje – jūrų vėpliai gali miegoti iki 20 valandų per parą – Freya vaikėsi antį, užsipuolė gulbę ir įsiropšdavo į pramoginius laivus, kurie ją vos nulaikė. Jūrų vėplės išdaigos buvo užfiksuotos vaizdo įrašuose.
Nepaisant nuolatinių raginimų to nedaryti, smalsūs stebėtojai ir toliau artinosi prie žinduolio, kartais su vaikais, norėdami Freyą fotografuoti, tokiu būdu keldami pavojų tiek sau, tiek gyvūnui.
„Nepaprastai liūdnas“ sprendimas
Ekspertų teigimu, priimant sprendimą užmigdyti Freyą į gyvūno gerovę atsižvelgta nebuvo.
Gyvūnų teisių grupės NOAH atstovė Siri Martinsen televizijai tvirtino, kad toks sprendimas buvo skubotas, norint išvaikyti smalsuolius reikėjo skirti jiems baudas.
„Tai labai sukrėtė“, – pridūrė S. Martinsen, pabrėždama, kad buvo praleista proga parodyti žmonėms, kaip reikia gerbti laukinius gyvūnus.
„Be galo liūdna, kad buvo nuspręsta užmigdyti tokį gražų gyvūną vien todėl, jog mes su juo netinkamai elgėmės“, – S. Martinsen pritarė biologas Rune Aae.
Žaliųjų partija anksčiau šią savaitę teigė, kad ekspertai rekomendavo duoti Freyai raminamųjų ir išvežti ją iš gausiai apgyvendintų vietovių arba nugabenti į atokųjį Svalbardo salyną.
Tačiau F. Bakke-Jensenas aiškina, kad toks variantas „nebuvo tinkamas pasirinkimas“, nes minėtoji operacija būtų pernelyg sudėtinga.
Freyai, kuriai buvo maždaug penkeri metai, anksčiau jau buvo pastebėta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje ir Švedijoje, o dalį vasaros praleisti nutarė Norvegijoje.
Garsas apie Freyą Norvegijoje pasklido, kai ji ėmė ropštis į pramoginius laivus Kragero – idiliškame pietinės pakrantės miestelyje. Vėliau ji nutarė judėti toliau ir įsitaisė aplink Oslo fjordą, buvo pastebėta Oslo, Bærumo ir Askerio komunose.
Jūrų vėpliai yra saugoma rūšis, daugiausia mintanti moliuskais, krevetėmis, krabais ir mažomis žuvimis.
Paprastai vėpliai žmonių atžvilgiu agresyviai nesielgia, bet jie gali pajusti įsibrovimo pavojų ir pulti.
Parengta pagal thelocal.no, bbc.com ir nrk.no.
