Dauguma suomių norėtų, kad Suomija prie NATO jungtųsi nelaukdama Švedijos, jei pastarosios narystė būtų atidėta, rodo neseniai atlikta apklausa po to, kai Turkija pareiškė, kad ji galėtų pritarti Suomijos narystei be Švedijos. Visgi abiejų šalių vadovybė įsipareigojo ir toliau narystės siekti drauge.
Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net „jei Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, tarkime, dėl Turkijos pasipriešinimo jam“.
Tik 28 proc. apklausos respondentų mano, kad Suomija visgi turėtų palaukti Švedijos ir kartu įstoti į JAV vadovaujamą karinį aljansą.
Suomijos dienraščio „Ilta-Sanomat“ paskelbtoje kompanijos „Taloustutkimus“ apklausoje, vykdytoje nuo sausio 30 iki vasario 1 dienos, buvo apklaustas 1.021 suomis.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija atsisakė ilgą laiką trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir praėjusių metų gegužę pateikė prašymą dėl narystės NATO.
Tačiau Turkija kol kas nesutinka ratifikuoti abiejų šalių paraiškų dėl narystės NATO, visų pirma dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nesėkmingu bandymu 2016-aisiais įvykdyti valstybės perversmą.
Turkija su pasipiktinimu reagavo ir į Švedijos sprendimą sausio mėnesį suteikti leidimą protestui, kurio metu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekstremistas sudegino Korano egzempliorių prie Turkijos ambasados Stokholme.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas aiškiai pabrėžė, kad Švedijos ir Suomijos pozicijas pastaraisiais mėnesiais laiko iš esmės skirtingomis.
„Jeigu to prireiks, galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus sukrėsta, kai mes Suomijai pateiksime kitokį atsakymą nei jai“, – sakė R. T. Erdoganas.
Suomijos vyriausybė iki šiol pabrėžė, kad jos prioritetas vis dar yra prisijungti prie Aljanso kartu su kaimyne Švedija.
„Suomija labai norėjo ir tebenori prisijungti prie NATO drauge su Švedija. Ji yra mūsų artimiausia sąjungininkė gynybos ir užsienio politikos srityje“, – pažymėjo Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.
Tam pritarė ir Švedijos bei Suomijos ministrai pirmininkai, pasižadėję NATO narystės keliu ir toliau eiti kartu, nepaisant Turkijos pasipriešinimo.
Nors Turkija ir pareiškė, kad galėtų patvirtinti Suomijos narystės NATO paraišką anksčiau nei Švedija, Suomijos prezidentas ir užsienio reikalų ministras visgi atmetė šią idėją, pabrėždami, kad abiejų Šiaurės šalių saugumas yra vienas nuo kito priklausomas.
„Suomija ir Švedija kartu pateikė paraišką, tad visi yra suinteresuoti, kad mes kartu įstotume į NATO. Man nepatinka toks vaizdavimas, kai Švedija yra parodoma tarytum probleminis vaikas klasėje. Nemanau, kad taip turėtų būti“, – dėstė Suomijos premjerė Sanna Marin.
Ji pabrėžė, kad Suomija ir Švedija įvykdė visus reikiamus punktus, jog taptų NATO narėmis.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas atkreipė dėmesį, kad jo šalis ir toliau laikosi trišalio susitarimo dėl stojimo į NATO, kurį pernai pasirašė Švedija, Suomija ir Turkija.
„Mes pradėjome šią kelionę kartu ir taip keliaujame narystės link“, – kalbėjo U. Kristerssonas, turėdamas omenyje Švedijos ir Suomijos pastangas prisijungti prie karinio aljanso.
Parengta pagal thelocal.se ir reuters.com.
