Danijos vyriausybė įgyvendina nepaprastosios padėties planą, tokiu būdu siekdama pagerinti šalies sveikatos sistemos situaciją. Tad su kokiais konkrečiais sunkumais susiduria Danijos sveikatos tarnyba ir kas dėl to daroma?
Kas vyksta su Danijos sveikatos priežiūros sistema?
Danijos vyriausybė bando spręsti sveikatos apsaugos sistemos problemas ir išvaduoti ją nuo apkrovimo bei įtampos. Slaugytojai traukiasi iš šio darbo, per pastaruosius trejus metus operacijų laukimo laikas pailgėjo 50 proc., nerimaujama, kad, jei niekas nesikeis, pacientai gali negauti reikalingos pagalbos.
„Gali būti, kad regime dabartinės gerovės valstybės pabaigą“, – šiais metais gydytojų leidinyje „Ugeskrift for Læger“ įspėjo Bispebjerg ir Frederiksberg ligoninės direktorius Kristianas Antonsenas.
Pietų Danijos universiteto sveikatos ekonomikos profesorius Jesas Søgaardas išskiria keturis veiksnius, dėl kurių, jo nuomone, Danijos sveikatos sistema patiria spaudimą.
„Per pastaruosius dešimt metų didėjo spaudimas iš pacientų pusės. Gyventojai sensta, o biudžetas atitinkamai nedidėja nuo 2016 metų. Ypač naštą pajuto slaugytojai – slaugytojų mažėja, o pacientų daugėja“, – pažymi profesorius.
„Antroji priežastis – Covid-19 krizė. Padaugėjus pacientų, slaugytojai pajuto išaugusią naštą ir padidėjusį darbo krūvį. Slaugytojai neretai jautė, kad jų darbo sąlygos nesaugios, stinga būtinų apsaugos priemonių, be to, tie atvejais, kai teko dirbti intensyvios priežiūros skyriuose neturint tam reikalingos kvalifikacijos, paskatino papildomą nepasitenkinimą. Ši darbuotojų grupė jautė negaunanti tinkamo užmokesčio“, – tęsia J. Søgaardas.
„Trečia, slaugytojų streikas 2021 metų vasarą sukėlė dar daugiau įtampos“, – aiškina J. Søgaardas.
2021 metų birželį slaugytojai pradėjo streiką dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų. Kolektyvinis susitarimas, kurį slaugytojų profesinė sąjunga DSR atmetė, galiausiai buvo įgyvendintas įsikišus vyriausybei, ir buvo sudarytas susitarimas dėl užmokesčio. Dėl to dar daugiau slaugytojų pasitraukė iš šios darbo, o laukiančiųjų sąrašai ligoninėse pailgėjo.
„Ketvirtas veiksnys yra didėjantis pacientų siuntimų skaičius, ypač vyresnio amžiaus žmonių, o jų atveju neretai atrandama ir daugiau problemų – ne tik tos, dėl kurių buvo skirtas siuntimas. Tai užima daug laiko, todėl per pastaruosius dvylika mėnesių ligoninės negalėjo susidoroti su šiuo poreikiu, tad gyventojai patiria įtampos ir apkrovų pasekmės“, – sakė J. Søgaardas.
Kiek prasta yra dabartinė situacija?
„Situacija yra prasta. Ne tokia, kaip Jungtinė Karalystėje, bet pakankamai prasta. Tokia, kad dabar geriau jau rimtai nesusirgti“, – mano J. Søgaardas, omenyje turėdamas gydymo procedūrų, kurias tenka nukelti, skaičių.
Pietų Danijos universiteto sveikatos ekonomikos ir sveikatos politikos profesorius Kjeldas Mølleris Pedersenas sako, kad dar niekada nematė tokios situacijos sveikatos priežiūros sistemoje.
„Tai pailgėję laukiančių pacientų sąrašai, įdarbinimo problemos ir apskritai visos sveikatos sistemos patiriamas didžiulis stresas – nepamenu, ar kada nors taip buvo“, – dėsto profesorius.
Visgi K. M. Pedersenas pridūrė, kad pacientai neturėtų jaudintis dėl jiems teikiamos priežiūros kokybės: „Įtampa atsispindi laukimo laikuose ir sąrašuose, tačiau atsidūrus ligoninėje visvien sulaukiama tinkamos priežiūros“.
Danijos visuomenės sveikatos sistema garantuoja pacientams patekimą pas medikus ir reikiamo gydymo pradžią per 30 dienų nuo siuntimo. Jei tai neįmanoma, pacientas gali būti nukreipiamas privačiam gydymui. Ši garantija buvo sustabdyta koronaviruso krizės metu ir po jos atnaujinta, bet atsirado trikdžių, dar labiau suintensyvėjusių dėl slaugytojų streiko.
2021 metais į privačias ligonines regioninės valstybinės sveikatos tarnybos nukreipė daugiau nei 180 tūkst. pacientų. 2020 metais jų buvo beveik 148 tūkst.
K. M. Pedersenas pažymi, kad 30 dienų gydymo garantija ligoninėms kainuoja papildomai, be to, paskatino daugiau darbuotojų pereiti į privatų sektorių.
„Manau, vyriausybė viliasi, kad siuntensyvėjęs privačių ligoninių pasitelkimas procedūroms yra tai, kas jas išgelbės ir gali sutrumpinti laukiančiųjų sąrašus“, – pridūrė profesorius.
Ką galima padaryti?
Tiek J. Søgaardo, tiek K. M. Pederseno teigimu, norint išspręsti sveikatos priežiūros sistemos problemas, būtina atrasti darbuotujų trūkumo klausimo sprendimą.
„Mano manymu, tikroji problema slypi darbo jėgoje. Trūksta slaugytojų, ypač specializuotų slaugytojų intensyviosios terapijos ir anestezijos srityse, ir būtent dėl to susidaro operacijų laukiančių eilė“, – pažymi K. M. Pedersenas.
Danijos slaugytojų profesinės sąjungos Danijoje duomenimis, šiuo metu šalyje trūksta apie 5000 slaugytojų.
„Užfiksuota, kad 2022 metais, palyginti su 2019-aisiais, produktyvumas sumažėjo nuo šešių iki septynių procentų, be to, trūksta darbuotojų. Taip yra todėl, kad patyrę slaugytojai išėjo iš darbo, o juos pakeitė mažiau patirties turintys slaugytojai ar slaugytojų padėjėjai. Vienintelis būdas tai išspręsti trumpuoju laikotarpiu – susigrąžinti patyrusius slaugytojus, o vienintelė motyvacija tam yra atlyginimų pakėlimas 5 000 kronų, įskaitant pensiją. Slaugytojai nori gauti 43 000 kronų per mėnesį“, – situaciją aiškina J. Søgaardas.
K. M. Pedersenas sutinka su kolega, kad atlyginimų pakėlimas padės įdarbinti daugiau slaugytojų, tačiau įspėja, jog sprendimas nėra paprastas.
„Vyriausybė naudoja terminą „neatidėliotinos pagalbos planas“, siekdama pataisyti dabartinę padėtį, pavyzdžiui, intensyvinti įdarbinimą, žadėti ekonominę naudą, jei slaugytojai grįš į šį darbą, ir didinti slaugytojų mokymo pajėgumus, siekiant, kad jie taptų anestezijos ir intensyvios terapijos specialistais. Tačiau dalis slaugytojų perėjo į privatų sveikatos sektorių, siūlantį geresnes sąlygas, kiti apskritai pasitraukė iš šio darbo ir sveikatos priežiūros srities. Tad tokius darbuotojus labai sunku susigrąžinti. Problema yra ir atlyginimai – sudėtinga didinti slaugytojų atlyginimus ir nedaryti to paties akušerijos, kineziterapijos specialistams, slaugytojų padėjėjams“, – problemą atskleidžia K. M. Pedersenas.
„Tačiau visgi slaugytojų skaičius slaugos namuose, taip pat tu, kurie dirba komunose su bendrosios praktikos gydytojais, auga. Taip yra todėl, kad jiems netaikomas 24 valandų rotacinio režimo reikalavimas. O darbo sąlygos yra tokios pat svarbios kaip ir atlyginimas“, – pridūrė K. M. Pedersenas.
Švietimo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, į slaugytojų mokymo programas stojančiųjų buvo 18 proc. mažiau. Nacionalinės komunų organizacijos KL skaičiavimai rodo, kad iki 2030 metų visoje šalyje trūks beveik 16 tūkst. socialinių ir sveikatos priežiūros padėjėjų (Social og sundhedsassistent – SOSU).
Sunkumai dėl darbuotojų taip pat paveikia ir psichikos sveikatos paslaugas, mat visoje šalyje trūksta psichiatrų. Remiantis praėjusios vasaros duomenimis, keliuose Danijos regionuose vidutiniškai vienam iš keturių pacientų siuntimai į psichikos sveikatos tarnybas buvo atmesti.
Kokių ilgalaikių sprendimų siekiama?
Siekdama pertvarkyti psichikos sveikatos sektorių.Vyriausybė parengė dešimt metų apimantį planą, kainuosiantį keturis milijardus kronų per metus.
Šiais metais planuojama platesnė visos sveikatos apsaugos sistemos apžvalga. Pernai gruodį per derybas dėl vyriausybės koalicijos trys partijos – socialdemokratai, liberalai (Venstre) ir nuosaikieji (moderatai) – nepajėgė suformuoti pasiūlymo dėl sveikatos priežiūros reformų, todėl paskyrė ekspertų komisiją, kuri iki 2024 metų pavasario pateiktų rekomendacijas.
Larso Løkke Rasmusseno vadovaujami nuosaikieji anksčiau sakė norintys, kad Danijos regionai – išrinktos institucijos, valdančios ligonines penkiuose šalies regionuose – būtų panaikinti ir būtų formuojama nauja sistema.
„Šiuo metu penki esami regionai tam tikra prasme organizuoja sveikatos priežiūros darbą, įskaitant įskaitant ligonines, gydytojų operacijas ir kitas paslaugas. O komunos rūpinasi slaugos ir kitomis paslaugomis. Regionai gauna finansavimą iš centrinės valdžios ir dotacijas, jie ekonomine prasme kontroliuojami labai griežtai. Jie turi laikytis suplanuoto biudžeto, per fiskalinius metus labai sunku gauti papildomą finansavimą“, – aiškina K. M. Pedersenas.
J. Søgaardo manymu, regioninė decentralizuota sistema, šalyje veikianti jau labai seniai, yra veiksminga, mat joje atsižvelgiama į vietos geografinius poreikius, o tai, kad regionų atstovai yra renkami, reiškia, jog yra didesnė tikimybė, kad valdybose bus atstovaujama viešajam interesui.
Ar sveikatos sistemos restruktūrizavimas išspręs dabartines problemas, bus matyti. O kol kas vyriausybė viliasi, kad sveikatos priežiūros krizei išvengti pakaks jos trumpalaikių strategijų.
Parengta pagal thelocal.dk.
