Švelnus pavasario rytas Osle. Jaunas tėvas ramiai stumia vežimėlį per parke, gurkšnoja kavą ir klausosi tinklalaidės apie Romos imperiją. Jis jau spėjo išskalbti drabužius, atsiimti siuntinį pašte ir dabar traukia į biblioteką pažaisti su savo devynių mėnesių dukrele. Tokie vaizdai Norvegijoje yra įprasti. Tačiau kyla klausimas – ar ši Skandinavijos šalis iš tiesų gyvena lėčiau, ramiau ir labiau rūpinasi darbuotojų gerove, kaip skelbia tarptautiniai reitingai?
Norvegijoje šeimos gali naudotis iki 12 mėnesių apmokamomis tėvystės atostogomis, o dar vienus metus – papildomomis neapmokamomis. Ši sistema leidžia tėvams pasidalyti laiką su kūdikiu. Daugelis jų, ypač tėvai, aktyviai įsitraukia į kasdienę priežiūrą: keičia sauskelnes, lanko gydytojus, vaikšto į parkus.
Grįžus į darbą, tėvai taip pat turi teisę pasiimti laisvą dieną vaikui susirgus ar dalyvauti mokyklos renginiuose – visa tai be sudėtingų leidimų ar biurokratijos.
Pasak verslo plėtros specialistės, gyvenančios Osle nuo 2008 metų, lankstus darbo modelis leidžia ne tik derinti profesinius ir šeimos įsipareigojimus, bet ir rūpintis asmenine gerove. Tokia darbo sistema suteikia galimybę planuoti laiką individualiai: lankytis sporto klube, susitikti su draugais, užsiimti mėgstama veikla.
Darbo ir gyvenimo balansas Norvegijoje neapsiriboja tik galimybe rūpintis šeima – jis įsišaknijęs kultūroje. Čia darbuotojas nėra vertinamas vien pagal rezultatus ar laiką, praleistą biure. Vertinamas žmogus kaip visuma – su savo pomėgiais, gyvenimo būdu ir teisėmis po darbo valandų.
Vis dėlto socialinis aspektas gali būti iššūkis atvykėliams. Neformaliuose pokalbiuose darbe dažnai sukasi temos apie slidinėjimą, bėgimą, žygius ar kitus aktyvius pomėgius. Tie, kurie neturi išreikšto laisvalaikio užsiėmimo, gali jaustis atskirti – ypač jei labiau orientuojasi į profesinį tobulėjimą nei į hobius. Užsieniečiams, kurie dar tik įsitraukia į norvegišką visuomenę, tai gali būti papildomas kultūrinis barjeras.
Ne visi sektoriai Norvegijoje pasižymi vienodu tempu ar darbo krūviu. Ypač intensyvi darbo aplinka dažnai būna mokslo ir tyrimų srityje, kur dirba jauni, ambicingi specialistai iš įvairių pasaulio šalių. Šiose srityse darbo dienos gali būti ilgos, o konkurencija dėl finansavimo ar projektų – nuolatinė.
Visgi ilgainiui, įgijus daugiau profesinės laisvės ir sukūrus šeimą, daugelis ima vertinti norvegišką darbo organizavimo modelį. Trumpesnės, aiškiai apibrėžtos darbo valandos leidžia planuoti laiką, o struktūruota dienotvarkė padeda išlaikyti pusiausvyrą. Kita vertus, socialinis gyvenimas dažnai atrodo pernelyg suplanuotas – pietų pertraukos trumpos, o susitikimai su kolegomis ar draugais vyksta tik iš anksto susitarus. Tai gali kelti vidinę įtampą tiems, kurie įpratę prie laisvesnio, spontaniškesnio bendravimo.
Norvegijos darbo kultūra grindžiama pasitikėjimu ir atsakomybe. Darbdaviai neseka darbuotojų kiekvieno žingsnio – niekas nereikalauja atsiskaityti, kada pradedi ar baigi darbą, ir nespaudžia dirbti viršvalandžių. Tačiau tai nereiškia, kad visi darbuotojai patiria vienodą krūvį.
Užsieniečiai dažnai pastebi, kad iš jų tikimasi daugiau – tiek produktyvumo, tiek iniciatyvos. Jausmas, kad reikia įrodyti savo vertę ir pateisinti lūkesčius, skatina dirbti intensyviau, net jei aplinka iš pirmo žvilgsnio atrodo laisvesnė.
Vis dėlto darbo dienos pabaiga 16 valandą ir galimybė likusį laiką skirti sau – sportui, poilsiui ar laikui gamtoje – yra viena iš vertybių, kurią daugelis atvykėlių greitai ima vertinti kaip neatsiejamą gyvenimo kokybės dalį.
Parengta pagal thelocal.no
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Grįžtantieji iš Norvegijos klausia: ar galima gauti nedarbo išmokas Lietuvoje?
Ar Z karta pasiruošusi darbo rinkai? Norvegijos pavyzdys.
