Danijoje galioja labai griežti reikalavimai ir ilgas laukimo laikotarpis tiems, kurie nori tapti šios šalies piliečiais. Tai iš dalies galima paaiškinti neįprasta tvarka, pagal kurią šios Šiaurės šalies pilietybė suteikiama.
Kaip gauti Danijos pilietybę? Ilgas procesas ir parlamentinis sprendimas
Daugumai užsieniečių, siekiančių tapti Danijos piliečiais, pirmiausia privalu nepertraukiamai gyventi šalyje bent devynerius metus. Tam tikroms asmenų grupėms – pavyzdžiui, pabėgėliams ar Europos Sąjungos piliečiams – taikomos išimtys.
Tačiau net ir atitikus gyvenamosios trukmės reikalavimą, pareiškėjui tenka įveikti dar vieną kliūtį – griežtus kriterijus, susijusius su danų kalbos mokėjimu, nuolatiniu įsidarbinimu, finansiniu stabilumu ir nepriekaištinga teisine reputacija.
Tik įvykdžius visus šiuos reikalavimus, galima kreiptis į Imigracijos ir integracijos ministeriją. Atsakymo tenka laukti apie dvejus metus, tačiau net ir gavus teigiamą sprendimą, pilietybė dar nesuteikiama.
Danijos pilietybės procesas: ką reikia žinoti užsieniečiams?
Danija – viena iš nedaugelio šalių, kuriose pilietybė suteikiama tik teisinės natūralizacijos būdu. Tai reiškia, kad kiekvieno pareiškėjo vardas turi būti įtrauktas į specialų įstatymo projektą, kuris teikiamas svarstyti šalies parlamentui.
Šis įstatymo projektas danų kalba vadinamas „Forslag til lov om indfødsrets meddelelse“, o lietuviškai tai reiškia „Įstatymo projektas dėl pilietybės suteikimo“. Jis teikiamas du kartus per metus – balandžio ir spalio mėnesiais.
Kiekviename įstatymo projekte nurodomi pareiškėjų vardai ir jų gyvenamoji vieta (savivaldybė arba šalis, jei gyvenama užsienyje), išskyrus vaikus. Tik po trijų parlamento svarstymų ir galutinio balsavimo, jei projektui pritariama, nurodytiems asmenims oficialiai suteikiama Danijos pilietybė. Tuomet lieka paskutinis žingsnis – dalyvauti pilietybės ceremonijoje, kurioje simboliškai paspaudžiama ranka savivaldybės atstovui.
Danijos pilietybė – nesuteikiama savaime, tai politinis sprendimas
Skirtingai nei tokiose šalyse kaip Švedija ar Vokietija, kur pilietybė suteikiama automatiškai įvykdžius įstatymo nustatytus reikalavimus, Danijoje net ir visiškai juos atitikus pilietybė nėra garantuota, kol dėl jos neapsisprendžia parlamentas.
Teoriškai parlamentarai gali atsisakyti įtraukti asmenį į įstatymo projektą net ir be konkretaus pagrindo, jei tik tam pakanka politinės paramos. Nors praktikoje tai pasitaiko retai, 2024 metais kilo skandalas, kai trys pareiškėjai buvo pakviesti į individualius pokalbius su politikais, nors jų vardai jau buvo įtraukti į projektą. Galiausiai jų pavardės projekte liko, o pilietybė buvo suteikta.
Ši situacija sukėlė diskusijų dėl proceso skaidrumo ir jo atitikties žmogaus teisių konvencijoms. Teisingumo ministerija išreiškė abejonių dėl tokių pokalbių teisėtumo, o Imigracijos ministerija paskelbė svarstanti galimybę ateityje įtraukti vadinamąją „pasaulėžiūrų patikrą“ į oficialią pilietybės suteikimo procedūrą.
Unikali tvarka Europoje
Danijos parlamentinė pilietybės suteikimo tvarka yra unikali ne tik Skandinavijos regione, bet ir visoje Europoje. Daugelyje kitų šalių sprendimus priima ministerijos arba migracijos tarnybos, o politinės diskusijos dėl pavienių pareiškėjų beveik nevyksta.
Ši praktika rodo, kad Danijoje pilietybė laikoma ne tik teisiniu, bet ir politiniu bei vertybiniu klausimu. Nors tai užtikrina didesnę kontrolę, kartu tai reiškia ilgesnį ir labiau nenuspėjamą kelią būsimiems piliečiams.
Šaltinis:
Danijos parlamento oficiali svetainė: https://www.ft.dk/
