Švedijos pasienyje tikrinami tik asmenys, nurodantys, jog nesieks prieglobsčio šalyje. Taigi tam, kad išvengtų prievolės parodyti tapatybės dokumentus į šalį keliaujantiems teroristams pakaktų pasakyti, jog jie prieglobsčio sieks. Tuomet jie būtų nugabenti į artimiausią Migracijos tarnybos punktą ir jo darbuotojams bemėginant išsiaiškinti jų tapatybes galėtų ramiai planuoti savo nusikaltimus. „Tiesa ta, jog piktų ketinimų turintys asmenys puikiausiai žino, kaip elgtis atvykus į šalį. Ši informacija sklinda tarsi ugnis. Naujos pasienio kontrolės priemonės tetarnauja tikslui nuraminti visuomenę. Migrantų srautui jos neturi jokios įtakos,“ – teigė Danijos ir Švedijos pasienyje dirbantis policininkas.
Nepaisant spalio 24 dieną paskelbtų griežtesnių taisyklių, Švedijoje vyrauja chaosas. Vien per 2015 metus buvo registruota dagiau nei 150 tūkstančių prieglobsčio prašytojų. Kadangi nebėra kur jų apgyvendinti, žmonės miega palapinėse, kartoninėse dėžėse, parodų salėse ir tiesiog gatvėse. Daugybė jų iš Migracijos tarnybos įstaigų ir stovyklų pabėga. 22 tūkstančiai asmenų, kuriuos jau nutarta deportuoti, atsisako palikti šalį. Tuo tarpu policija, užsiėmusi patikrinimais pasieniuose, negali vykdyti įprastų savo pareigų.
Skundžiasi jau net patys prieglobsčio prašytojai. Viena žiniasklaidos kalbinta moteris, nepatenkinta, jog suteiktuose laikinuose namuose jai tenka gyventi su „blogais žmonėmis“, dešimčia tūkstančių kas savaitę atvykstančiųjų pasirūpinti nebegalintiems švedams patarė: „Uždarykite sienas, liaukitės priimti žmones. Jei jūsų namuose jau būtų dešimt svečių ir jiems nebepakaktų vietos, ar vis tiek priimtumėte dar dešimt?”.
Tuo tarpu Švedijos socialdemokratas ministras pirmininkas Stefanas Löfvenas dar balandį teigė, kad „Nėra ribų pabėgėlių, kuriuos gali priimti šalis, skaičiui. Pabėgėlius priimsime vadovaudamiesi mus įpareigojančiomis konvencijomis”. Todėl kai premjeras ir jo pavaduotoja Åsa Romson (Žaliųjų partija) pristatė naują, griežtesnę imigracijos politiką, daugelį tai smarkiai sukrėtė. Kai tiesiogiai transliuojamoje spaudos konferencijoje Romson netgi pravirko dėl to, jog buvo „priversta“ dalyvauti dosniausios pasaulyje imigracijos politikos griežtinime, niekas neabejojo permainų rimtumu. Visuomenei buvo perduota žinia, jog sienos iš esmės užveriamos.
Kritiškiausia imigraciją skatinančios politikos atžvilgiu yra ksenofobiška kitų politinės sistemos veikėjų laikoma Švedijos Demokratų partija, tačiau apie dar griežtesnes atvykstančiųjų srauto mažinimo priemones kalba ir kitos partijos. Konservatoriai, pavyzdžiui, siūlo užkirsti kelią prieglobsčio prašyti kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiams bei įteisinti papildomas deportacijos priemones.
Populiarieji Švedijos žiniasklaidos šaltiniai, regis, dar neišsiaiškino, jog situacijos nekeičia lapkričio 24 dienos priemonės, patvirtintos vyriausybei pripažinus, jog „tvarkai ir saugumui šalyje iškilusi rimta grėsė“. Jie toliau formuoja įspūdį, kad pagalbos prašytojai išties sustabdomi pasienyje. Tuo tarpu tam, kad išvengtų prievolės parodyti tapatybės dokumentus į šalį keliaujantiems teroristams šiuo metu pakaktų pasakyti, jog jie prieglobsčio sieks. Tuomet jie būtų nugabenti į artimiausią Migracijos tarnybos punktą ir jos darbuotojams bemėginant išsiaiškinti jų tapatybes galėtų ramiai planuoti savo nusikaltimus. Tapatybės nustatymas vidutiniškai trunka 222 dienas, tad skubėti jiems netektų.
Kaip Gatestono institutui nurodė vienas pasienio policijos atstovas, asmens tapatybės dokumentus parodyti atsisako arba prieglobsčio neprašo retas į pasienio punktą atvykęs migrantas, tad ir grįžti atgal nurodoma retam jų. Jis teigė: „Tiesa ta, jog piktų ketinimų turintys asmenys puikiausiai žino, kaip elgtis atvykus į šalį. Ši informacija sklinda tarsi ugnis. Naujos pasienio kontrolės priemonės tetarnauja tikslui nuraminti visuomenę. Migrantų srautui jos neturi jokios įtakos. Policija begalę laiko sugaišta beprasmiškai tikrindama Švedijos ir Danijos keliautojų dokumentus, tačiau yra priversta tai daryti ir toliau, mat jai liovusis žiniasklaida imtų šaukti ir piktintis diskriminacija. Susidaro įspūdis, jog valdžia nelegalių imigrantų deportuoti ir nenori. Ji šiems suteikia nemokamą sveikatos apsaugą ir lavinimą vaikams, taigi visą laiką skleidžia prieštaringas žinutes. (…) Naujos taisyklės tėra formalumai, kuriais siekiama sudaryti įspūdį, jog viskas gerai, drauge nieko nediskriminuojant“.
Tarptautinėse konvencijose niekur nenurodoma, jog pareiga priimti pabėgėlius turėtų būti didesnis valstybės prioritetas nei pareiga užtikrinti šalies populiacijos saugumą. „Remiantis 1951 metų Pabėgėlių konvencija, jų deportacija galima netgi tais atvejais, kai asmuo laikomas karo nusikaltėliu ir kilmės šalyje jam gresia mirties bausmė,“ – akcentavo kalbintas tarptautinės teisės ekspertas. Nepaisant to, švedai vadovaujasi taisykle asmenų, kuriems dėl to grėstų mirties bausmė arba persekiojimas, nedeportuoti. Taigi karo ir kiti nusikaltėliai, šių laimei, gali likti šalyje.
Paklausta, kodėl labiau rūpinasi ne savo šalies, o užsienio piliečių saugumu ir nesivadovauja siūlymu pastaruosius sulaikyti uždaroje teritorijoje šalia sienos iki tol, kol bus nustatyta jų tapatybė, Švedijos Migracijos tarnybos atstovė ryšiams su visuomene nurodė: „uždaryti tektų ir tuos prieglobsčio prašytojus, kurie neįvykdė jokių nusikaltimų“.
Tarp lapkričio 24 dieną patvirtintų migrancijos kontrolės priemonių yra:
– Moratoriumas nuolatinio gyventojo statusui. Nuo šiol gyventojo statusas galios tris metus bei bus galima jį pratęsti dar vieneriems. Nuolatinio gyventojo statusas bus suteikiamas tik tiems asmenims, kurie šiam laikotarpiui pasibaigus bus finansiškai pajėgūs save išlaikyti. Taip pat sugriežtinti standartai, pagal kuriuos vertinamas gebėjimas išgyventi savarankiškai.
– Griežtesni suvaržymai siekiant pasikviesti gyventi giminaičius.
– Medicininis amžiaus nustatymas, siekiant užkirsti kelią melagingų „nelydimų pabėgėlių vaikų“ atvejų skaičiui.
– Tapatybės tikrinimas: visomis transporto priemonėmis į Švediją vykstantieji nuo šiol turės parodyti pasą arba vairuotojo pažymėjimą.
Kokį poveikį gali turėti šios priemonės? Žinia apie gyventojo statuso laikinumą potencialius migrantus pasieks greitai, tačiau nežinia, ar sumažins jų srautus. Trijų metų perspektyvoje viešoji politika dar gali būti pakeista. Be to, neaišku, kaip bus elgiamasi su migrantais, kurie ketveriems metams praėjus išvykti atsisakys. Medicininis amžiaus tikrinimas gali turėti teigiamą poveikį. Švediją kiekvieną savaitę pasiekia daugiau nei tūkstantis „vaikų“, daugiausia iš Afganistano. Šiuos testus jau rutinizavusių šalių, Norvegijos ir Suomijos, patirtis rodo, jog daugiau nei 60 proc. nelydimo vaiko pabėgėlio statuso siekiančiųjų atvykėlių išties yra suaugę. Meluoti juos skatina gerokai greitesnis ir paprastesnis pabėgėlio statuso suteikimo procesas nepilnamečiams. Per pirmuosius vienuolika 2015 metų mėnesių nelydimo pabėgėlio vaiko statuso Švedijoje dėl to siekė 32 180 asmenų.
Po taisyklių pakeitimo kasdienis pabėgėlių srautas sumažėjo nuo aukščiausio taško, 1500, iki 1000. Tačiau anot Migracijos tarnybos analitiko Anderso Westerlundo, tai lėmė ne viešosios politikos pokyčiai Švedijoje, o bjūrantys orai ir griežtesnė sienų kontrolė Balkanuose, dėl kurių mažėja Europą pasiekiančiųjų skaičius.
Migrantų antplūdis sukuria didelį papildomą darbo krūvį policijai ir Migracijos tarnybai. Pastarajai institucijai savo pareigas atlikti vargiai padeda net 1200 naujų priimtų darbuotojų. Tuo tarpu darbo krūvis vietiniuose teismuose smukęs: juos pasiekia mažiau bylų, nei paprastai. Paklausta, ar taip nutiko dėl sumažėjusio nusikalstamumo lygio vyriausioji prokurorė Solveig Wollstad paaiškino: „Ne ne, ne. Taip yra todėl, jog policija užsiėmusi aibe kitų darbų, susijusių su pabėgėlių srautų valdymu ir terorizmo prevencija. Daugiau policininkų reikalingi pasienyje. Švedija krizėje“.
Trumpai tariant, vienintelis įžvelgiamas pabėgėlių priėmimo taisyklių pakeitimo efektas – policija pernelyg užsiėmusi Švedijoje prieglobsčio nesiekiančių asmenų tapatybių tikrinimu, kad persekiotų nusikaltėlius. Kaip savo straipsnyje rašo prof. Janas Tullbergas, „kol į Švedijoje įsitvirtinusią retoriką bus žvelgiama kaip į dieviškumo ir gerumo manifestaciją, tol šalį paralyžiuos politiškai netinkami sprendimai.”
