Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje atliktų tyrimų metu išsiaiškinta, kas tarp dvynių sukelia padidėjusią vėžio riziką.
Pasak tyrimo duomenų, kuriame dalyvavo 200 000 žmonių, dvynių genų rinkinys yra panašus ir, kuomet vienas iš jų suserga vėžiu, kitam susirgti tikimybė labai padidėja: vėžio rizikos faktorius yra didesnis net 14 procentų tarp identiškų dvynių, kurie išsivysto iš vieno kiaušinėlio ir dalinasi ta pačia genetine medžiaga.
Tie dvyniai, kurie gimsta iš dviejų apvaisintų kiaušinėlių, nors ir yra genetiškai panašūs, tačiau vėžio rizikos faktorius yra didesnis 5 procentais.
Tyrimas truko nuo 1943 iki 2010, kurio metu buvo tiriami dvyniai iš įvairių Skandinavijos šalių, registruojama jų sveikata, detaliai aprašomi vizitai pas gydytojus. Tyrėjai nustatė, jog per šiuos metus, visoje grupėje, kas trečiam žmogui (32 % visų tiriamųjų), išsivystė tam tikros vėžio stadijos, iš viso, identiškų dvynių, kuriems diagnozuotas vėžys buvo net 38 %.
Dažniausiai dvyniai sirgo odos vėžiu (58 %), prostatos vėžiu (57 %), kiaušidžių (39 %), inkstų (38 %), krūties vėžiu (31 %), gimdos (27 %).
Mokslininkas ir tyrimo kūrėjas Jacob Hjelmborg iš Pietų Danijos universiteto teigia, jog „dėl ypatingai didelio tiriamųjų skaičiaus ir ilgos tyrimo trukmės, galima aiškiai nustatyti ir įvertinti genetinius vėžio faktorius“.
Tyrimo rezultatai padės gydytojams ir pacientams išsiaiškinti, kokią įtaką paveldimumas turi vienai iš labiausiai paplitusių pasaulyje ligų, vėžio, atsiradimui ir diagnozavimui.
