Dar 2007-aisiais Estijoje pradėta viešai diskutuoti dėl iš pirmo žvilgsnio fantastiškų povandeninių projektų – dėl atominės jėgainės statybos Suomijos įlankos dugne ir Taliną su Helsinkiu sujungsiančio tunelio po Baltijos jūra.
Apie atominės jėgainės jūros dugne projektą kalbos nutilo, bet povandeninio tunelio Talinas-Helsinkis projektas žingsnis po žingsnio iriasi pirmyn. Estijos ir Suomijos vyriausybių pasiryžimas įgyvendinti povandeninio tunelio projektą (apie tai pareikšta šią savaitę) suteikia dar daugiau svorio ir galimybių europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“. Povandeninis tunelis įsivaizduojamas tik kaip geležinkelio „Rail Baltica“ tąsa.
Kuo tai svarbu Lietuvai ir visam Baltijos regionui? Be abejo, pirmiausia povandeninis tunelis naudingas Talinui ir Helsinkiui. Vien šie du miestai sukurtų 1,5 milijono gyventojų ekonominę erdvę, o kelionė iki šių miestų tetruktų pusvalandį. Akivaizdi nauda ir Talinui, ir Helsinkiui: didėja keleivių skaičius, investicijos, kuriamos naujos darbo vietos. Jau ir taip nemerdintis ekonominis bendradarbiavimas tarp šių kaimyninių valstybių įgautų naują pagreitį. Nesunku suprasti, kodėl Estija ir Suomija, 2009-aisiais negavusios ES paramos (800 tūkstančių eurų) tyrimo darbams atlikti, pačios finansavo darbus. Dabar Estija ir Suomija tikisi, kad 80 kilometrų povandeninį tunelį pavyks nutiesti iki 2030 metų. Investicijos į tunelio projektą sudarytų apie 13 milijardų eurų, apie 6 milijardus eurų tikimasi iš Europos Sąjungos. ES paramos tikimasi pagrįstai, nes povandeninis tunelis kartu su „Rail Baltica“ atvertų transporto koridorių nuo Arkties vandenyno iki Viduržemio jūros.
Skaičiuojama, kad per metus tuneliu važiuotų apie 11 milijonų žmonių. O kur dar kroviniai? Akivaizdu, kad povandeninis tunelis suteiktų dar daugiau galimybių ir svarbos projektui „Rail Baltica“. Greitesnis transportas, didesni keleivių ir krovinių srautai sukurtų daugiau darbo vietų, pritrauktų investicijų ir Lietuvoje. O tai reiškia daugiau pajamų – daugiau lėšų švietimui, pensijoms, atlyginimams. Be to, atsiveria galimybės be didelių trukdžių pasiekti Helsinkį (ir ne tik Helsinkį) geležinkeliu. Juk povandeninio tunelio gale – Skandinavija. Dar prieš 10 metų man asmeniškai teko įrodinėti skeptikams, koks svarbus Lietuvai geležinkelis „Rail Baltica“. Projektas laikytas fantastiniu, neįgyvendinamu, nors buvo kalbama apie geležinkelį ne po jūros dugnu, o ant žemės. Skeptikų kasmet mažėja, nes akivaizdu, kad „Rail Baltica“ atveria vis didesnes galimybes. Tai garantuota Lietuvos investicija į ateitį. Ateities projektai ir turi būti fantastiniai, bet jie tarnauja šimtmečiais. Kaip Londono metro, pradėjęs veikti daugiau kaip prieš 150 metų (1863 metais), turėjęs didžiulę reikšmę didmiesčio plėtrai.
Kaip pirmasis tunelis po Alpėmis Šveicarijoje, pradėjęs veikti daugiau kaip prieš 130 metų (1882 metais). Šveicarija šiandien yra svarbus Europos transporto koridorius, o tunelius skaičiuoja šimtais ir tūkstančiais kilometrų. Šiandien šie projektai nebeatrodo iš fantastikos srities, ir sunku įsivaizduoti gyvenimą, jei jie nebūtų įgyvendinti ir plėtoti. Povandeninis tunelis Talinas-Helsinkis reiškia dar ir tai, kad Estijos vyriausybės bus suinteresuota be trukdžių įgyvendinti savo dalį geležinkelio „Rail Baltica“ projekte. Nesutarimų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos įgyvendinant geležinkelio projektą juk būta. Nesutarimai dingsta, kai tunelio gale aiškiai matoma šviesa – ne tik nauda visoms Baltijos valstybėms, bet ir vienai iš Skandinavijos šalių.
Delfi.lt
