Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvo priversta keisti savo poziciją dėl pabėgėlių, kai virtine užpuolimų Naujųjų metų išvakarėse buvo apkaltinti prieglobsčio prašytojai.
Atsisakydama savo mantros „mes tai sutvarkysime“ ryšium su rekordiniu atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičiumi, kuris pernai pasiekė 1,1 mln., A.Merkel dabar parėmė įstatymo pakeitimus, kuriais palengvinamas už nusikaltimus nuteistų asmenų išvarymo procesas.
„Jei šio įstatymo nepakanka, įstatymas turi būti pakeistas“, – sakė ji šeštadienį, perspėdama, kad bet kuris pabėgėlis, kuris bus nuteistas kalėti, net jei tai bus lygtinė kalėjimo bausmė, turėtų būti deportuotas iš šalies.
„Kelnas viską pakeitė, žmonės dabar abejoja“, – sakė Volkeris Bouffier (Folkeris Bufjė), A.Merkel partijos CDU viceprezidentas.
Nors niekas dar neareštuotas ir niekam jokie oficialūs kaltinimai dar nepareikšti, Kelno policija sakė, kad nusikaltimų Naujųjų metų išvakarėse miesto geležinkelio stoties rajone įtariami vykdytojai yra daugiausia prieglobsčio prašytojai ir nelegalūs migrantai iš Šiaurės Afrikos.
Jau buvo iškeltos 379 bylos, pranešė policija, kuri nurodė, kad maždaug 40 proc. jų yra susijusios su įtarimais dėl seksualinio smurto.
Kelno incidento mastas pakurstė visuomenės pyktį ir baimę. Laikraščio „Bild am Sonntag“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, jog 39 proc. apklaustųjų mano, kad policija neužtikrina pakankamos apsaugos. 57 proc. manė priešingai.
49 proc. apklaustųjų mano, kad tokio paties pobūdžio masinis smurtas gali smogti jų gyvenamam miestui, rašė laikraštis, kurio straipsnis vadinosi „Ar Naujųjų metų išvakarių skandalas yra netinkamos politikos rezultatas?“.
Tūkstančiams prieglobsčio prašytojų kasdien plūstant į Vokietiją, A.Merkel dar pernai buvo smarkiai spaudžiama – net savo paties konservatorių aljanse – atšaukti savo atvirų durų karo pabėgėliams politiką.
Kritikai abejojo Vokietijos pajėgumu integruoti tiek atvykėlių, kurių daugelis yra iš Sirijos, Irako ir Afganistano.
Iki šiol A.Merkel tvirtai laikydavosi savo pozicijos, net sveikinimo kalboje Naujųjų metų proga pasakė vokiečiams, kad šis rekordinis atvykėlių srautas yra „galimybė rytojui“.
Reaguodama į piliečių susirūpinimą ji pažadėjo žingsnius pabėgėlių skaičiui mažinti, bet nenustatė prieglobsčio prašytojų, kuriuos gali priimti Vokietija, limito.
Jos planas apima kitų Europos Sąjungos (ES) šalių įtikinimą priimti daugiau pabėgėlių ir ES susitarimą su Turkija dėl geresnės bloko sienų apsaugos.
Tačiau po Kelno incidento kanclerės tonas tapo griežtesnis ir ji taip pat sakė, kad „privalome vėl kalbėti apie kultūrinius mūsų sambūvio pagrindus“.
„Nėra skubota kalbėti apie lūžį ar bent jau tendencijos, kuri pastaruoju metu jau pradėjo įgauti pavidalą, stiprėjimą“, – AFP sakė šiuolaikinės istorijos profesorius Andreas Roedderis (Andrėjas Rėderis) iš Mainco universiteto.
Smurtas buvo planuojamas?
Vokietijos teisingumo ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) sekmadienį sakė, kad šokiruojanti seksualinio smurto atvejų virtinė per Naujųjų metų šventę Kelne buvo organizuota.
„Tokiai ordai žmonių susitikti ir įvykdyti tokius nusikaltimus – tai turėjo būti kažkaip planuojama“, – sakė jis laikraščiui „Bild am Sonntag“.
„Niekas negali man pasakyti, kad tai nebuvo koordinuota ar suplanuota. Įtariama, kad buvo parinkta konkreti data ir laukta minia“, – sakė jis ir pridūrė, kad jei tai bus patvirtinta, šis reikalas „įgaus naują dimensiją“.
Cituodamas konfidencialias policijos ataskaitas „Bild am Sonntag“ rašė, kad kai kurie iš Šiaurės Afrikos kilę žmonės socialiniuose tinkluose siuntinėjo raginimus žmonėms Naujųjų metų išvakarėse susirinkti Kelne.
Jauni vyrai ne tik iš Kelno, bet net iš Prancūzijos ir Belgijos atsiliepė į tą raginimą ir atvyko į šį Vakarų Vokietijos miestą, rašoma straipsnyje.
Kelno policija sakė jau užregistravusi 379 smurto Naujųjų metų išvakarėse atvejus, pradedant grabaliojimu bei vagystėmis ir baigiant dviem išžaginimais. Dauguma įtariamųjų yra prieglobsčio prašytojai ir nelegalūs migrantai iš Šiaurės Afrikos.
