Norvegijoje vykdyto tyrimo metu, buvo bandyta įrodyti maisto atliekų rūšiavimo ir perdirbimo privalumus ir trūkumus. Įrodyta, jog vietoj to, kad perdirbinėtume atliekas, verčiau yra to vengti. Tačiau Norvegijoje vis dar vyksta investicijos į biokuro įrenginius, skirtus maisto atliekų perdirbimui.
Senas banano žieveles ir pietų likučius galima paversti biodujomis – skamba šauniai, privalumų yra tiek pačiam žmogui, tiek aplinkai. Taip jaučiamės mažiau kalti dėl to, jog prisidarėme per daug maisto ir turime dalį jo išmesti. Biodujos taip pat turi privalumą – jų naudojimas mažina CO2 dujų kiekį atmosferoje.
Tačiau Norvegijos Mokslo ir Technologijų universitetas atliktų tyrimų metu įrodė, jog viskas nėra taip paprasta ir gražu.
Viena esminių priežasčių, kodėl neturėtumėme perdirbinėti maisto atliekų – tai sąmoningumo skatinimas. Žmonės turėtų suprasti, jog atliekų vertimas biokuru kainuoja – ne tik energiją, bet ir gamtinius išteklius. Remdamiesi šiuo principu, neperdirbinėdami maisto atliekų, o mažindami jų kiekį, sumažinsime ir sunaudojamos elektros kiekį, naudojamą biokurui išgauti.
Taip pat, mažindami maisto atliekų kiekį, tai yra, efektyviau suvartodami pasigamintą maistą, arba gamindamiesi jo tiek, kiek iš tikrųjų suvalgome, sumažintume suvartojamo fosforo kiekį, kuris yra viena pagrindinių medžiagų, dalyvaujančių augalų augime. Tai ypač svarbu, nes 1/3 pagaminto maisto yra išmetama su atliekomis, ko pasekoje, mažėja fosforo, reikalingo maisto augime.
Mokslininkai įvertino kainas bei kodėl žmonės išmeta tiek daug maisto
Tyrimo metu, Norvegijos universiteto studentai ir profesoriai apskaičiavo, kiek Norvegijos šaliai kainuoja maisto atliekų perdirbimas, ir ar kaina kinta atsisakius šio proceso.
Tyrėjai įvertino tas maisto atliekas, kurios turėtų būti suvartojamos, tačiau ne tas, kurios yra neišvengiamos, pavyzdžiui, kaulai, kriauklės, lupenos, kavos liekanos ir kt.
Buvo išsiaiškinta, jog 17 procentų viso nusipirkto, pagaminto maisto yra išmetama su atliekomis.
gemini.no portalo duomenimis, viena iš didžiausių problemų, kodėl maistas yra išmetamas, tai etiketės su galiojimo data ant jų. Vartotojai dažnai painioja antspaudus ant pakuočių: „geriausias vartoti iki“ ir „suvartoti iki“. Nors dauguma jų nesuvartotą maistą išmeta atsižvelgę į „geriausias vartoti iki“ užrašą ant pakuotės, tačiau šis užrašas nereiškia, jog maisto produktas, po šios datos, bus sugedęs ar nebevalgomas – jis parodo, iki kada maisto kokybė bus geriausia, tačiau po šios datos bus vis dar saugus vartoti.
Biodujos – gerai, tačiau protingas maisto vartojimas – dar geriau
Kai kurie Norvegijos didieji miestai, tokie kaip Oslas bei mažesni, kaip, pavyzdžiui, Tromsø, nesuvartotas maisto atliekas renka specialiuose žaliuose maišeliuose, kurie vėliau naudojami biodujų gamyboje.
Kai kuriose vietose, su iš atliekų pagamintomis biodujomis, važinėja viešasis transportas, pavyzdžiui, Osle šiuo kuru yra varomi net 36 autobusai.
Tačiau, viso šio projekto eigoje, buvo išsiaiškinta, jog tam, kad maisto atliekos virstu kuru, tam yra sunaudojama pakankamai daug energijos – visgi tai nėra toks efektyvus maisto atliekų saugojimo procesas.
