Iš lietuvių šeimų, gyvenančių Novergijoje, atimami vaikai atsiduria norvegų šeimose ir praranda galimybę išsaugoti savo kultūrą, kalbą, papročius, tad šioje šalyje dirbanti advokatė Sandra Latotinaitė ėmėsi iniciatyvos – ji paragino pačius lietuvius imtis globoti savo tautiečių vaikus.
S.Latotinaitės duomenimis, per pastaruosius kelis mėnesius iš lietuvių šeimų Norvegijos vaiko gerovės tarnyba „Barnevernet“ Rogalande paėmė 2003 m. gimusį berniuką, Tromse – 2006 m. ir 2008 m. gimusius brolius bei 2011 m. gimusią mergaitę, Bergene – 2009 m. gimusią mergaitę, Norvegijos šiaurėje – 3 mėnesių kūdikį.
Kai kurioms šių šeimų atstovaujanti advokatė nagrinėjant bylą ir apskrities komisijos posėdžiuose nuolat akcentuoja, kad iš lietuvių šeimų paimti vaikai, kol bus sprendžiama situacija, turėtų būti apgyvendinti lietuvių šeimose. „Barnevernet“ teigia iš esmės tam neprieštaraujanti, tačiau neturinti duomenų apie lietuvių šeimas, kurios apsiimtų globoti vaikus.
S.Latotinaitės teigimu, Norvegijoje gyvena tūkstančiai lietuvių, jie dirba, turi savo namus, verslus, tad teoriškai – ir galimybę pagloboti tautiečių vaikus. Tad ji paragino atsiliepti Norvegijoje gyvenančias lietuvių šeimas, kurios sutiktų priimti „Barnevernet“ iš tėvų paimtus vaikus į savo namus ir tapti jų globėjais.
„Ne visi mes turime artimų šeimos narių čia, svečioje šalyje, o vaikų perdavimui giminėms į Lietuvą kol kas teisinio reguliavimo nėra. Tad aktualu žinoti, ar yra lietuvių šeimų, gyvenančių Norvegijoje, kurios tokius vaikus norėtų priimti pas save“, – rašė advokatė.
Ir liko gerokai nustebinta: vos per vieną dieną į jos kreipimąsi atsiliepė daugiau nei 150 Norvegijoje gyvenančių lietuvių šeimų. Paaiškėjo, kad daugelis jų net nežinojo, jog gali tapti globėjais. Dabar informacija apie šias šeimas bus kaupiama ir, esant reikalui, šios šeimos bus siūlomos įvertinti kaip galimi vieno ar kito vaiko globėjai.
Žinoma, anot advokatės, tai, kad globėjais bus pasiūlyta lietuvių šeima, dar visiškai nereiškia, jog „Barnevernet“ sutiks atiduoti globoti iš lietuvių atimtą vaiką būtent lietuvių šeimai. Tačiau dabar advokatai bent jau turės ką pasiūlyti teismuose – lietuvius globėjus, o norvegai privalės įvertinti pasiūlytas šeimas. Juk tarptautiniai teisės aktai reikalauja daryti viską, kad būtų išsaugotas vaiko kultūrinis ir tautinis identitetas.
Praėjusių metų gruodį, po to, kai vaikų paėmimo iš imigrantų šeimų bylos sulaukė didelio visuomenės, politikų ir žiniasklaidos dėmesio, Norvegija paskelbė keičianti kategorišką poziciją dėl vaiko gerovės tarnybos „Barnevernet“ iš tėvų atimamų vaikų. Norvegijos vaikų teisių, lygių galimybių ir integracijos ministerija oficialioms institucijoms išsiuntinėjo raštą, kad prieš rengiant bylą apie globos perėmimą būtina išsiaiškinti, ar vaikas neturi ryšių su kita šalimi, ir galbūt geriau, jei juo pasirūpins ten.
„Gruodžio 15 d. išleistas dokumentas – ne kažkas naujo, o vaiko gerovės institucijoms skirtas paaiškinimas, kaip taikyti galiojančią teisę, tad jokie nauji įstatymai ar naujos taisyklės dėl vaikų grąžinimo į kilmės šalį nėra patvirtintos. „Barnevernet“ dirba kaip dirbusi – kol kas jokių pakeitimų ar naujų vėjų nesijaučia ir nemanau, kad pasijaus, kol nebus ratifikuota 1996 m. Hagos konvencija, tad patys privalome imtis inciatyvos kiek įmanoma geriau pasirūpinti lietuvių vaikais“, – teigia S.Latotinaitė.
