Didesnis šaltis ir daugiau sniego gali tapti realybe Danijai. Globalinis atšilimas yra paradoksaliai sukeltas šaltesnio oro perspektyva, kadangi tai yra būtent ledinė Grenlandijos sala, jai tirpstant ir tirpstant, ši aušina didelį plotą Šiaurės Atlanto, kuris kontroliuoja oro sistemas, paveikiančias mus.
Mokslininkai tai vadina „Didysis mėlynasis gabalas”, mokslininkai sako, jog jis yra labai įspūdingas. Tačiau tuo pačiu kelia nerimą.
Gabalas arba kitaip bala, apima daugiau kaip pusę didelio jūros ploto tarp Airijos ir Niūfaundlendo. Šnekant apie „Mėlynajį gabalą” yra sakoma, kad šis yra vienintelė pagrindinė sritis pasaulyje, kuri nekaista. Didieji vandenys šyla taip smarkiai, jog per ten per 130 metų niekada nebuvo taip šilta.
Priežastis yra, paradoksali, globalinis atšilimas, kuri yra Grenlandijos ledas. Šiuo metu prabėga tarp 200 ir 400 kubinių kilometrų šalto ir naujai ištirpusio vandens kasmet iš milžiniškos salos ledynų į Šiaurės Atlantą.
Tai atitinka apie dviguba vandens kiekį Švedijoje ir Europos Sąjungos didžiausiame ežere, Vänern. Kiekvienais metais.
Gėlas vanduo turi savybę, kad tai daug lengvesnis negu šiltas druskos vanduo. Todėl šaltas ištirpęs vanduo susimaišo su šilta ir sūria okeaninę srovę, kuri paprastai atneša šiltą jūros vandenį ir švelnias oro mases per Daniją ir likusią dalį šiaurvakarinės Europos.
Didelis gėlo vandens kiekis silpnina šiltąją vandenyno srovę, mes tai vadiname Golfo srovę. Tuo pačiu metu yra realus pavojus, kad šilumos srautas bus visiškai užblokuotas. Tai gali sukelti nemalonias pasekmes Danijai ir gretimoms šalims.
Smarkus Šiaurės Atlanto vėsimas tikrai nustebino klimato kaitos ir jūrų mokslininkus. Niekas nei nesitikėjo tokio didžiulio vandens aušinimo toje vietoje iki 2100 metų. Pavyzdžiui, tarptautiniu mastu žinomas vokiečių klimatologijos specialistas Stefan Rahmstorf, jo modelio skaičiavimais rodo, jog saugumas būtų beveik 100% didžiausiu srovės sumažėjimo atveju per 1000 metų. Taigi nuožmus susilpnėjimas yra natūralus klimato pakitimas.
Bet kas įvyks, jei Šiaurės Atlanto tėkmė iš tikrųjų blėsta – kaip tai pakeis orų žemėlapiuose?
Tuo metu, kai faktiškai visa likusi dalis pasaulio bus žymiai šiltesnė, vidutinė temperatūra Danijoje, pagal skaičiavimus bus maždaug iki dviejų laipsnių. Ir blogiausia tas, kad žiema termometrų stulpeliai gali nukristi netgi 3 laipsniais žemiau.
Mes rizikuojame, jog gausime tokį patį klimatą, koks šiuo metu yra šiaurės Norvegijos mieste – Tromso. Tai ne tik šaltesnis ir vėjuotesnis klimatas, o taip pat žadantis žymiai daugiau kritulių sniego pavidalu.
Taip yra dėl užblokuotos Šiaurės Atlanto vandenyno srovės, ši sustiprins Vakarų oro srautą per Šiaurės Europa. Todėl čia bus papildomai šaltesnis ir drėgnesnis oras.
Tai pat, tikimasi, kad vasaros klimatas bus šiek tiek kitoks dėl stabilesnio Skandinavijos aukšto slėgio susidarymo. Tai padarys danų vasaras šiek tiek sausesnes negu šiandien, tačiau bus šalčiau vienu ar dvejais laipsniais.
Tai nėra geros naujienos Danijai, pavyzdžiui tai gali pakenkti jų žemės ūkiui.
Britų mokslininkai rašo, jog „pasėlių produkcija pagrindiniuose žemės ūkio regionuose – Vakarų ir Šiaurės Europos (ypač Danijoje) galimybė sumažinama smarkiai.”
Tai yra dar blogiau šiaurinėje Skandinavijoje ir Islandijoje, kur yra pavojaus, kad temperatūra nukris pilnais dešimt laipsnių.
Nors Šiaurės Atlanto srovė dabar jau gerokai yra susilpnėjusi, tačiau žinoma tikimasi, kad ji niekada nebus visiškai užblokuota, arba bent jau ne šiame amžiuje.
