Lietuvoje paskelbus stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatus, dalis studentų renkasi – ar pasinaudoti galimybe studijuoti užsienio šalyse, ar vis dėl to, likti Lietuvoje. Norėdami palengvinti studentų pasirinkimą, pristatysime kelis straipsnius apie studentų patirtis Skandinavijos valstybėse.
Naujienų portalas ,,The Local” kalbėjo su tarptautiniais studentais Danijoje. Studentai pasakoja apie sunkumus, su kuriais teko susidurti bandant pritapti skandinaviškoje visuomenėje ir patirtį svetimoje šalyje. Neseniai nevyriausybinės organizacijos ,,European Network against racism” išleistame pranešime teigiama, kad rasizmas – viena pagrindinių migrantų nepripažinimo Danijoje priežasčių. Pranešime buvo kalbama apie tiek žodinius tiek fizinius grasinimus, etninį skirstymą, politinės sroves ir problematišką darbo rinką.
Bet kaip dėl studentų, kurie emigruoti ir pasilikti šalyje neketina, į Daniją atvyksta paprasčiausiai gauti išsilavinimą ir dažniausiai susimoka už mokslą iš savo kišenės? Ar jie taip pat jaučiasi paveikti rasizmo?
Århus universitetas, vienas seniausių ir populiariausių Danijoje, kasmet pasitinka tūkstančius tarptautinių studentų semestrui ar dviems.
Universitete vyksta daug renginių tam, kad tarptautiniai studentai jaustųsi įtraukti į universiteto gyvenimą – nemokami danų kalbos kursai, stipendijos ir nemokami vieši renginiai, supažindinantys su Danijos kultūra, bet naujai atvykusieji studentai turi sunkiai kovoti tam, kad čia pritaptų.
Trisdešimt šešerių Moamen Abdelkawy, gaunantis stipendiją ir turintis vieną sūnų, sako, kad nepritapimas nėra vien dėl kalbos barjero ir kultūrinių skirtumų. Abdelkawy buvo priimtas kiekybinės ekonomikos magistro studijoms Aarhus universitete. Studijų planas orientuotas į aukštos kvalifikacijos Europos sąjungai nepriklausančius studentus. Abdelkawy į Daniją atvyko iš Kairo 2016 metų rugpjūtį ir atgal grįžo liepos pradžioje.
,,Pirmus du mėnesius Danijoje labai džiaugiausi. Universitete neturėjau tvarkytis begalės dokumentų ir viskas čia labai puikiai organizuojama – tai sako žmogus, kuris susidūręs su daug universitetų ir akademiniu darbu. Apgyvendinimą gavau per universiteto apgyvendinimo tarnybą ir mano kaimynai – vieni nuostabiausių žmonių, kuriuos esu sutikęs gyvenime. Vaikščiojome po miestą, oras buvo nuostabus ir Aarhus festivalis buvo be galo linksmas. Palyginus su Egiptu, Danija visiškai kitokia – čia daug žalumos ir eismas yra daug daug geresnis” – sakė Abdelkawy, kuris dabar grįžo namo ir laiką leidžia su šeima.
Pradinė savaitė buvo universiteto ir aplinkos pristatymas. Abdelkawy savo studijų programoje buvo vienintelis studentas ne iš Europos valstybės. Pradinės savaitės renginių metu kiti studentai iš įvairių programų jam pasakė, jog prieiga prie darbo rinkos yra ribota ir, kad dauguma jų negali rasti darbo nepaisant to, kad jų kvalifikacija geresnė nei tas pačias pozicijas gaunančių danų.
Dauguma taip pat kritikavo danus, sakydami, jog šie ,,nemalonūs” ir ,,apgailėtini”. Tai nustebino Abdelkawy, kuris apie Daniją buvo susidaręs tobulos šalies įspūdį. Abdelkawy sako prieš atvykdamas į šalį šiek tiek bandęs mokytis danų kalbos, bet nemano, kad kalbos barjeras sukelia sunkumų užsieniečiams Danijoje.
,,Kalba Danijoje nėra problema. Tikroji bėda čia ta, kad kai supranti, jog į visuomenę priimtas nesi, valdžia bando išstumti kiekvieną emigrantą ir galimybių gauti darbą beveik neturi, danų kalbos mokymasis tampa visiškai beverčiu dalyku, nes išvykus iš Danijos kalbos mokėjimas visiškai praranda savo vertę” – sakė Abdelkawy, kuris 2017 Sausį buvo gavęs daugiau nei 45 elektroninius atmetimo laiškus iš skirtingų Danijos kompanijų.
,,Buvau labai nuliūdęs ir susikrimtęs. Pirmą kartą gyvenime man kilo mintis apie savižudybę. Niekada prieš tai negirdėjau to, bet manau, kad turėjau sezoninį sutrikimą, dar žinomą kaip žiemos depresija. Vos sugebėjau baigti pirmo semestro egzaminų sesiją. Vis dar jaučiausi blogai ir tai, kad aplink mane buvo begalė danų tikrai nesuteikė pagalbos. Jaučiausi lyg būčiau uždarytas kalėjime ir situacija netapo geresnė tol, kol gegužės mėnesį priėmiau sprendimą palikti Daniją” – sakė jis.
Kai buvo paklaustas apie universiteto institucijas, kurios galbūt galėjo padėti, Egiptietis pasakė, jog ,,universitetas tikrai gerai organizuotas, bet vis dėl to trūkumų yra – kaip ir viskas Danijoje, visa pagalba tinkama tik danams ir jiems nelabai rūpi atvykėliai”.
Kita studentė – Blanka Eszter Koi- į Daniją iš Vengrijos atvykusi pradėti Pasaulinės Mitybos ir Sveikatos studijas VIA universitete, esančiame Horsens, pastebi panašiais akademinės sistemos problemas universitetuose Danijoje.
,,Tikrai myliu Daniją ir danų kultūrą ir nenoriu skambėti kaip nedėkinga, bet mano studijų patirtis čia visiškai nebuvo gera” – sako Koi. Studentė, suprantanti danų kalbą sako, jog jai taip pat teko grumtis, kad čia pritaptų, ypač kai teko dirbti su grupės užduotimis – ,,Daugumai danų patogu buvo namų darbus atlikti po paskaitų, bet dauguma tarptautinių studentų čia turi darbus. Dėl to namų darbų atlikimas tapo sunkia užduotimi ir atrodė, jog užsienio studentai į mokslus žiūri atsainiai. Dėl to danai kreipėsi į dėstytoją, sakydami jog nenori dirbti su mumis ir prašydami atskirti grupes. Studentų prašymas buvo patenkintas ir grupė buvo išskirta į danus ir ne danus.”
,,Iš pradžių klasėje buvo lygus skaičius užsienio studentų ir danų, grupėje išvis buvo 40 studentų, bet studijų programą baigti sugebėjo vos 5 studentai iš užsienio” – Koi prisimena mokslus norėjusi nutraukti antrais studijų metais, nes paprasčiausiai jautėsi atstumta.
Studentai iš mažesnių Danijos miestelių nemato tarptautinių studentų antplūdžio dideliuose miestuose Kopenhagoje ir ir Aarhuse, bet jų potyriai čia ir gan panašūs.
Waseem, kurio vardas buvo pakeistas, nes jis vis dar studijuoja, yra atvykęs iš Pakistano ir Koldingo universitete studijuoja architektūrą. Studentas pasakoja, jog jis ir keli kiti kolegos iš pietų Azijos patyrė diskriminaciją ne tik tarp europiečių klasiokų, bet ir viešose vietose ir parduotuvėse – ,,Nors universitetu ar edukacine sistema jokių nusiskundimų neturiu”.
Pakistanietis taip pat pastebėjo, jog ne tik jam, bet ir pažįstamiems iš Indijos ar Pakistano sunku rasti nepilno etato darbą. Nors ir turi penkerių metų patirtis tam tikrose srityse, atvykėliai negali gauti jokio geresnio darbo nei indų plovimas ar valymas .
,,Nieko blogo nematau, jei užsienio studentai negali dirbti pilnu etatu, bet problema ta, kad darbai mums siūlomi atsižvelgiant į mūsų odos spalvą” – sakė Waseem. Jis tikina, jog taip pat bandė mokintis kalbą, bet, kaip ir Abdelkawy pastebėjo, jog tolerancijos trūkumas kelia daugiau problemų nei kalbos nemokėjimas.
,,Žinojau, jog JAV ir Jungtinėje karalystėje tolerancijos lygis nėra didelis, tad į tas šalis važiuoti net nesvarsčiau, bet, iš tiesų, tai ką vadiname švelniu rasizmu, Danijoje nėra taip švelnu” – patirtimi dalinosi studentas. Waseem sako negalntis kaltinti danų dėl tam tikrų nuomonių apie tokias šalis kaip Pakistanas, Afganistanas ar Indija – juk žiniasklaidoje apie rytsu neatsiliepiama gerai.
,,Bet tikiuosi, kad tiek mūsų, tiek jų vyriausybė imsis veiksmų tam, kad žmonėms kaip aš,Danijoje studijuoti būtų lengviau, ir būsimi studentai čia galėtų gyventi lengvesnį gyvenimą, ypač kai kalbama apie galimybes dirbti pagal specialybę.
Abdelkawy, kuris dabar yra Kaire ir svarsto daugybę jam siūlomų Europos teikiamų stipendijų sekančiam akademiniam pusmečiui, sako, jog politinė realybė Danijoje yra visiškai kitokia nei daugelio vakarų Europos valstybių.
,,Danijoje, palyginus su likusia Europos dalimi, jauti pavojų. Prncūzijoje, Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje yra viena ar dvi kairiųjų pažiūrų partijos, norinčios išstumti visus užsieniečius atgal, kol visi kiti politikai neskuba daryti išvadų šia tema. Danijoje užsieniečiai puolami ir iš kairės ir dešinės. Dešiniųjų pažiūrų partija Dansk Folkeparti (Tautininkų partija) yra antra parlamentinė jėga pagal dydį, o dabartinė imigracijos politika labai sėkmingai stumia žmones iš Danijos. Aš esu gyvas pavyzdys”.
