Apie vienišas moteris, sąmoningą vaikų neturėjimą, vienodas algas, bet ir didelį spaudimą „viską suspėti“. Kaip lietuvės atranda savo moteriškumą?
Skandinavijos šalys – Švedija, Norvegija ir Danija – pasaulyje dažnai pristatomos kaip pažangiausios lyčių lygybės srityje. Čia moterys turi beveik neribotas galimybes rinktis: būti ar nebūti motinomis, dirbti aukščiausiuose postuose, gyventi vienos ar su partneriais, nebūti vertinamos pagal šeimyninį statusą. Tačiau tokia laisvė reikalauja ir didelės vidinės stiprybės – atsakomybė už pasirinkimus tenka visapusiškai. Vis dažniau Skandinavijos miestų gatvėse, universitetuose ar įmonėse sutinkamos lietuvės pasakoja, kaip iš naujo atranda savo moteriškumą ir feminizmą.
- Taip pat skaitykite: Kultūrų palyginimas: daniška ramybė ir lietuviškas veržlumas
„Kai pirmą kartą persikėliau į Stokholmą, labai nustebino, kiek daug moterų gyvena vienos – be partnerio ar vaikų. Ir jos – laimingos“, – sako Dovilė, jau penkerius metus gyvenanti Švedijoje. Pasak jos, Skandinavijoje būti vienišai – ne gėda, o kartais net gyvenimo būdo dalis. Moterys drąsiai investuoja į save: keliauja, mokosi, keičia karjerą net ir būdamos keturiasdešimties ar penkiasdešimties.
Sąmoningas sprendimas neturėti vaikų Lietuvoje vis dar laikomas tabu, o Skandinavijoje tai – visiškai natūralus reiškinys. „Čia niekas tavęs neklausinėja, kodėl neturi vaikų. Tai tavo pasirinkimas. Tiesiog“, – priduria Rasa, architektė iš Vilniaus, šiuo metu dirbanti Kopenhagoje.
Lygių galimybių realybė ar iliuzija?
Skandinavijoje įstatymai ir darbdaviai dažnai užtikrina vienodą darbo užmokestį bei vienodas karjeros galimybes. Motinystės ir tėvystės atostogos čia tolygiai paskirstomos tarp abiejų tėvų, o diskriminacija dėl lyties laikoma rimtu pažeidimu. Vis dėlto kai kurios lietuvės pripažįsta, kad realybė ne visuomet tokia tobula. „Oficialiai visi lygūs, tačiau moterys vis tiek jaučia nematomą spaudimą būti nepriekaištingos – darbščios, karjeros siekiančios, lieknos, gerai atrodančios ir kartu rūpintis vaikais. Tas „viską suspėti“ spaudimas kartais labiau vargina nei atvira nelygybė“, – sako Aistė, dirbanti startuolyje Osle. Laisvė būti bet kuo – feministe, mama, karjeriste ar viskuo vienu metu – gali ir įkvėpti, ir išmušti iš pusiausvyros. Lietuvės, persikėlusios į Skandinaviją, dažnai atsiduria tapatybės paieškose: kaip išlaikyti savo kultūros vertybes, tačiau kartu priimti kitokį moters vaidmens suvokimą? „Skandinavijoje moteris nėra nei šešėlyje, nei viršuje – ji šalia, lygiavertė. Tačiau tam reikia užaugti“, – svarsto Lina, dirbanti tarptautinėje įmonėje Malmėje.
- Taip pat skaitykite: Nežinodami savo vertybių rizikuojate nugyventi svetimą gyvenimą
Feminizmas – ne ideologija, o kasdienybė
Dauguma čia gyvenančių moterų feminizmą apibrėžia labai paprastai: tai teisė gyventi taip, kaip joms patinka. Tai ne kova prieš ką nors, o už save. Skandinavijoje feminizmas – ne teorija, o praktika: prieinama vaikų priežiūra, lankstus darbo grafikas, gerbiama moters autonomija. „Skandinavijoje išmokau būti laisva. Kartais toji laisvė šiek tiek gąsdina, nes niekas už tave nieko nepadarys. Tačiau kai pradedi jausti, kad valdai savo gyvenimą – tai neįkainojama“, – sako Dovilė.
Būti moterimi Skandinavijoje reiškia turėti teisę rinktis. Tačiau ši laisvė – ne tik dovana, bet ir atsakomybė. Lietuvės, gyvenančios šiose šalyse, atranda naują moteriškumo sampratą – paremtą ne prisitaikymu, o savęs pažinimu ir savarankiškumu.
Daugiau SkandinavijaToday naujienų:
Darbo ir gyvenimo balansas Norvegijoje – mitas ar realybė?
Jūsų mintys gali Jus sugriauti: kaip mąstymo įpročiai stabdo gyvenimą ir griauna pasitikėjimą savimi
