Ne paslaptis, kad koronavirusas itin pažeidė daugelio šalių ekonomiką. Ne išimtis ir Danija. Danijoje nedarbingumo lygis didėjo nuo kovo pradžios, o viena labiausiai Covid-19 paveiktų savivaldybių – Kopenhaga. Kopenhaga patenka tarp tų savivaldybių, kuriose nedarbingumo lygis nuo kovo 8 dienos iki liepos 5 dienos praaugo nacionalinio nedarbingumo lygio vidurkį. Nuo kovo 8 dienos šalyje vidutinis nedarbingumo lygis padidėjo maždaug 37,4 procentais, o tuo tarpu Kopenhagoje nedarbingumo lygis padidėjo 53,4 procentais. Tad Kopenhagoje 10 496 gyventojai užsiregistravo kaip bedarbiai.
Kodėl Kopenhaga viena labiausiai paveiktų savivaldybių?
Cecilia Lonning-Skovgaard, atsakinga už darbo bei integracijos sektorius, teigia, jog susiklosčiusi situacija parodo, koks svarbus Kopenhagai yra turizmo sektorius. Anot C.L.Skovgaard, vyriausybė turėtų panaikinti „6 dienų“ taisyklę, anot kurios į šalį turistai gali patekti tik tuo atevju, jei apsistos šalyje mažiausiai 6 dienas. Deja, tyrimai rodo, kad praeitą vasarą 70 procentų užsienio turistų Danijoje praleisdavo mažiau nei 6 dienas. Tad „6 dienų“ taisyklės panaikinimas iš tiesų padėtų miestui.
Aviacijos sektorius
Šiandien Kopenhagos oro uostas pranešė, jog tenka panaikinti 650 pareigybių iš 2 600 dėl koronaviruso, tai reiškia, kad net 25 procentai oro uosto darbuotojų liks be darbo. Šiandien išplatintame Kopenhagos oro uosto pranešime generalinis direktorius Thomas Woldbye teigė, jog tai yra skaudžiausias sprendimas per paskutiniuosius devynerius metus, tačiau tik tai gali apsaugoti oro uosto finansinę padėtį ateityje. Nepaisant to, kad vis daugiau šalių atidaro savo sienas ir leidžia keliauti, tačiau 2020 metais skrydžių skaičius bus ženkliai mažesnis. Numatoma, kad tiek verslo, tiek turistinių kelionių kiekis dar ilgai bus kur kas mažesnis nei ankstesniaisiais metais. Remiantis tarptautinėmis eismo progrnozėmis kelionėms grįžti į tokį lygį, koks buvo prieš karantiną, dar prireiks nemažai laiko.
Koronaviruso įtaka darbo rinkai
Koronaviruso įtaka Danijos darbo rinkai yra skaudesnė nei 2008 metų krizės sukelta našta. Šių metų kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais darbą prarado 87 000 gyventojų. Toks darbo rinkos nuosmukio mastas ištrina visą darbo rinkos augimą nuo 2017 metų. Tuo tarpu 2008 metų pasaulinės finansinės krizės metu didžiausias darbą praradusių žmonių skaičius per mėnesį siekė 13 700.
Rugpjūčio 3 dieną „De Økonomiske Råd“ išplatino du galimus scenarijus 2020 bei 2021 metų Danijos darbo rinkai. Pirmoji prognozė yra optimistiška, anot kurios 150 tūkstančių žmonių galimai bus bedarbiai 2020 metais, o tuo tarpu 2021 metais bedarbių skaičius sumažės iki 116 tūkstančių. Antrasis scenarijus prognozuoja, kad 2021 metais bedarbių skaičius sieks 232 tūkstančius žmonių. Palyginimui, 2019 metais bedarbių skaičius Danijoje siekė 87 tūkstančius.
Rizikos grupės darbo rinkoje
Viena labiausiai rizikoje iškristi iš darbo rinkos esančių grupių – pabėgėliai. Pirmaisiais dvejais koronaviruso mėnesiais pabėgėlių darbingumo lygis stipriai nukrito. Paskutiniaisiais metais pabėgėlių darbingumas stabiliai didėjo. Darbingumo pikas buvo pasiektas 2019 metų rugpjūtį, kai 43 procentai pabėgėlių buvo dirbantys. Tai buvo dvigubai daugiau nei 2016 metais. Nuo 2019 metų vasaros šis rodiklis laikėsi stabiliai, tačiau per kovo ir balandžio mėnesius sumažėjo iki 38 procentų. Žinoma, tam įtakos turi tai, jog dauguma pabėgėlių dirbo itin Covid-19 paveiktose srityse: prekyboje, kelionių agentūrose, valymuose, viešbučiuose bei restoranuose.
Optimistiškai nusiteikę
Nepaisant susiklosčiusios situacijos danai muša rekordus Europos Sąjungoje ir geriausiai vertina gyvenimo kokybę ir ekonomiką koronavisuruso krizės metu bei yra optimistiškiausiai nusiteikę dėl ateities. Tik 12 procentų danų teigia, jog jų finansinė padėtis pablogėjo koronaviruso krizės metu. Tai yra mažiausias rodiklis iš visų Europos Sąjungos narių.
Šaltiniai: tv2.dk, statista.com, thelocal.dk, cph.dk, berlingske.dk, da.dk
