Danijos teisingumo ministras Sørenas Pindas rengiasi šalies parlamente pateikti pasiūlymą, kad Danijos teisingumo sistema perkeltų nusikaltėlius užsieniečius kalėti į kitas šalis, tokias kaip Lenkija ar Rumunija.
Apytikriai 27 procentai Danijos kalėjimuose kalinčių asmenų nėra Danijos piliečiai, o kasmet tik 30 procentų nuteistųjų, kurie turėtų būti deportuoti, iš tiesų palieka šalį. Tad vyriausybė yra pasirengusi kovoti su šia problema sulaužydama tradiciją leisti užsieniečiams nusikaltėliams atlikti bausmę Danijoje, nors jie gali būti išsiųsti kalėti savo šalyje. Problemą ketinama spręsti perkeliant kalinius į tokias valstybes kaip Lenkija, Rumunija ar Lietuva arba sumokant šiose šalyse esančioms privačioms kompanijoms.
„Manau, Danijos kalėjimų sistemai būtų naudinga skirti daugiau dėmesio kitiems dalykams. Privalome nusiųsti žinutę vagių ir plėšikų gaujoms, kad jų buvimo Danijos kalėjimuose laikas baigėsi”, – aiškina S. Pindas.
Danija pastaruoju metu tapo tokia patraukli nusikaltėliams, kad netgi išsivystė savotiškas „plėšikų turizmas”, kurį daugiausia praktikuoja Rumunijos nusikaltėliai.
Pasak Teisingumo ministerijos, Danijoje apie 200 nusikaltėlių nutarta deprtuoti, tačiau susitarimais su jų kilmės šalimis labai užtrunka. Dabartinės deportacijos taisyklės priklauso tiek nuo nusikaltimo sunkumo, tiek nuo to, kiek nusikaltėlis susijęs su Danija, pavyzdžiui, ar jis šalyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą.
Naujosios taisyklės neturėtų įtakos danų kaliniams, tačiau smarkiai paliestų visus nuteistuosius ne danus. „Yra daugybė galimybių, kurių Danijoje iki šiol nebandėme. Žinoma, norintiems grįžti į Danijos visuomenę gali būti svarbu reabilituotis, tačiau daugelis yra labai susirūpinę dėl esamos situacijos, tad aš ketinu daryti viską, kas tik įmanoma”, – tvirtina S. Pindas.
Tikėtina, kad ministro pasiūlymą šalies parlamentas priims, savo palaikymą išreiškė Danijos Liaudies partija, konservatoriai ir liberalai. Opozicijoje esantys socialdemokratai įstatymo nepalaiko.
Tačiau Danijos kalėjimų institucija (Fængselsforbundet) į šį planą žvelgia kritiškai. „Kvaila galvoti, kad blogesnės sąlygos atliekant bausmę sumažins nusikalstamumą, o nusikaltėliai niekada nesugrįš. Nėra įrodymų, kad kalėjimų sąlygos turi įtakos bendrai nusikalstamumo situacijai. Kitaip juk jau būtų šalių, kuriose nusikalstamumas apskritai neegzistuoja”, – teigia institucijos atstovas Kimas Østerbye.
Jis taip pat pažymėjo, kad Danijos kalėjimai nėra perpildyti, kaip kad nutiko Norvegijoje, nutarusioje siųsti dalį kalinių į Nyderlandus.
Nacionalinė Advokatų asociacija (Landsforeningen af Forsvarsadvokater) taip pat išreiškė skepticizmą dėl tokių planų.
„Nematau nei poreikio, nei pateisinimo tokiems veiksmams. Tai atrodo visiškai simboliška. Nematau prasmės, kodėl kažkas, atvykęs iš Rumunijos, turėtų atlikti bausmę Lenkijoje. Jei tai padės palaikyti teisingumo jausmą Danijoje, tuo pačiu kels grėsmę teisingumo jausmo palaikymui Lenkijoje”, – įsitikinęs advokatas Kristianas Mølgaardas.
Jei pasiūlymą patvirtins parlamentas, rudenį prasidės derybos ir susitarimai dėl plano įgyvendinimo su Danijos Kalėjimų tarnyba (Kriminalforsorgen), užsienio institucijomis ir privačiomis kompanijomis.
Parengta pagal thelocal.dk.
