Iki šiol Danijos nacionalinė sveikatos tarnyba vadovavosi plačiu COVID-19 rizikos grupių apibrėžimu ir išskyrė septynias rizikos grupes. Dabar imtasi tikslinti, kas susiduria su padidėjusia sunkaus sirgimo COVID-19 rizika – skelbiamos naujos gairės. Taip daroma todėl, kad daugelis galvojo patenkantys į rizikos grupę, nors iš tiesų taip nėra.
Nacionalinė sveikatos tarnyba, be kitų dalykų, taip pat pabrėžia, kad vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų rizika neturi būti grindžiama vien amžiumi.
Iki šiol buvo išskiriamos šios padidėjusios rizikos asmenų grupės:
senyvo amžiaus žmonės;
slaugos namų gyventojai;
antsvorio turintys žmonės;
tam tikrų sveikatos problemų turintys asmenys;
lėtinėmis ligomis sergantys žmonės;
nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys;
besilaukiančios moterys.
Kol kas visi vyresni nei 65 m. žmonės buvo priskiriami rizikos grupei, tačiau ateityje turės būti remiamasi individualiu sveikatos vertinimu. Vyresni nei 70 m. amžiaus žmonės tebelaikomi priklausantys rizikos grupei.
Keturios naujos rizikos grupės
Camilla Noelle Rathcke iš Nacionalinės sveikatos tarnybos teigia, kad rizikos grupių patikslinimas remiasi tarptautiniais tyrimais. Ji pažymi, kad žinių kol kas dar nėra daug, nes koronavirusas tebėra naujas. Pasak specialistės, pagal ankstesnį rizikos grupių apibūdinimą save pernelyg izoliuodavo tie asmenys, kuriems tai nėra būtina.
Naujosiose gairėse išskiriamos keturios naujos rizikos grupės:
1. Senyvo amžiaus žmonės
Pasak Nacionalinės sveikatos tarybos, asmens rizika dėl COVID-19 daug priklauso nuo jo fizinės sveikatos. Todėl sveikas, lėtinėmis ligomis nesergantis 75-erių žmogus gali susidurti su mažesne rizika nei, pavyzdžiui, diabetu ir širdies ir kraujagyslių sistemos liga sergantis 62-ejų asmuo.
Visgi vyresni nei 70 m. amžiaus žmonės – ir ypač vyresni nei 80 m. – susiduria su didesne sunkaus sirgimo rizika.
Pasak C. N. Rathcke, Europos šalių tyrimai rodo, kad į rizikos grupę patenka žmonės nuo 70 m., tačiau svarbu suprasti, kad ne mažiau svarbu tai, ar žmogus serga lėtinėmis ligomis, taip pat jo gyvenimo būdas.
Be to, Europoje atlikti tyrimai parodė, kad aštuoni iš dešimties koronavirusu užsikrėtusių žmonių amžiaus grupėje nuo 65 iki 69 m. turėjo papildomų sveikatos problemų.
2. Senelių namų gyventojai
Senelių namų gyventojai, kaip vertinama, susiduria su itin padidėjusia sunkaus sirgimo COVID-19 rizika. Pasak C. N. Rathcke, taip yra dėl apskritai sudėtingos jų sveikatos būklės.
3. Antsvorio turintys žmonės
Smarkiai nutukę asmenys, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis nei 35, taip pat atsiduria rizikos grupėje.
Tačiau jei sergama lėtinėmis ligomis, į tą pačią rizikos grupę patenkama, jei KMI siekia 30.
4. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys
Kaip rašo Nacionalinė sveikatos tarnyba, nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys rizikuoja smarkiai susirgti COVID-19.
„Šioje grupėje daugiau žmonių serga lėtinėmis ligomis ir tokiais susirgimais kaip tuberkuliozė”, – aiškina C. N. Rathcke.
Be to, benamiai turi problemų dėl higienos taisyklių laikymosi.
Naujosios gairės gali sušvelninti nerimą
Dėl plačios rizikos grupių sampratos, kuria iki šiol vadovavosi Nacionalinė sveikatos tarnyba, daugelis žmonių priskirdavo save padidėjusios rizikos grupėms ir izoliuodavosi, nors iš tiesų tai buvo nebūtina.
„Dabar, kai žinome daugiau, galime patikslinti rizikos grupių apibrėžimą ir daugeliui sušvelninti nerimą”, – sako C. N. Rathcke.
Be to, aukšta gyvenimo kokybė gali sumažinti užsikrėtimo riziką.
Koronaviruso epidemija gali trukti ilgai, todėl ypač senyvo amžiaus žmonių atveju gali būti įvarių niuansų, kurie sumažina užsikrėtimo riziką, o ilgalaikė izoliacija gali būti žalinga.
„Su padidėjusia rizika susiduriantys labai senyvo amžiaus žmonės dažnai jaučia poreikį savo gyvenimo saulėlydyje kuo daugiau būti su artimaisiais. Tad tokiais atvejais, panašu, gyvenimo kokybės pagerinimas gali nusverti poreikį sumažinti užsikrėtimo riziką”, – aiškina Nacionalinė sveikatos tarnyba.
Galima apkabinti anūkus
Be to, Nacionalinė sveikatos tarnyba naujosiose gairėse paskelbė, kad seneliai jau gali susitikti su anūkais ir netgi juos apkabinti bei pabučiuoti.
„Žinoma, galima apkabinti artimiausius – savo partnerius, vaikus, anūkus. Tačiau su visais kitais ir toliau reikia vengti rankos paspaudimų, apsikabinimų ir bučinių į skruostą”, – skelbia Nacionalinė sveikatos tarnyba.
„Suprantama, mes rekomenduojame su padidėjusia rizika susiduriantiems žmonėms ir toliau būti atsargiems ir rūpintis savimi. Tačiau taip pat rekomenduojame susitikti su nedidele artimiausių žmonių grupele”, – teigė C. N. Rathcke.
Parengta pagal tv2.dk ir thelocal.dk.
