Kuomet šiaurinėje Danijoje esanti įmonė „Sjorring Maskinfabrik” gavo pelningą užsakymą pagaminti traktorių detales, įmonės darbuotojo Peterio Enevoldseno akys tiesiog užsiliepsnojo. Kontraktas buvo vertas daugiau nei pusės milijono dolerių.
Deja, buvo viena kliūtis: šiam darbui nepakako darbuotojų.
Gamybos terminas buvo atidėtas iš pradžių mėnesį, paskui, du, tris, kadangi P. Enevoldsenas ieškojo įgudusių suvirintojų. Bet gyvybingoje Danijos ekonomikoje tai nėra taip paprasta.
Danija yra viena iš keleto Europos valstybių, galinti pasigirti artėjanti prie auksinio laikotarpio, kai beveik kiekvienas, norintis dirbti, turės darbą. Tačiau tai gali sukelti nemenkų iššūkių.
Daugiau nei trečdalis šalies kompanijų neberanda užtektinai kvalifikuotų darbuotojų. Ypač stinga IT specialistų, inžinierių ir mechanikų, taip pat elektrikų bei dailidžių. Siekiant juos prisivilioti, atlyginimai nuolat auga. Su darbuotojų trūkumu susiduriančioms įmonėms tenka atidėti ar atšaukti užsakymus, nukelti plėtros planus.
„Mums reikia daugiau kvalifikuotų darbuotojų, tačiau negalime jų rasti. Jei tokia situacija tęsis, tai smarkiai paveiks tiek mūsų, tiek visos šalies augimą”, – sako P. Enevoldsenas, neseniai prisijungęs prie Danijos mastu vykdomos reklaminės kampanijos, skirtos prisivilioti talentus.
Danijos patirtis rodo, kad kartais per daug gerų dalykų gali ir neišeiti į naudą. Šalis gamina gausybę prekių, o neseniai paskyrė „skaitmeninių technologijų ambasadorių”.
Šiuo metu nedarbas Danijoje siekia 4,3 procento. Ekonominio suklestėjimo laikotarpiu prieš dešimtmetį nedarbo lygis nukrito iki 2,4 procentų, sukeldamas chaotišką aukštesnių atlyginimų ir kainų spiralę. Vyriausybė šiandien nori to išvengti.
Augimas santykinai dar nėra toks spartus, tačiau daugelyje sektorių darbuotojų paklausa taip išaugo, kad jau girdisi ekonomistų perspėjimai.
„Sudėtinga matyti ekonomikos augimą, kadangi neturime tam reikalingos darbo jėgos. Ateityje teks džiaugtis lėtu augimu, nebent pavyktų išspręsti darbo jėgos problemą”, – teigia Steenas Nielsenas, Danijos pramonininkų konfederacijos darbo rinkos politikos direktorius.
Vyriausybė susiejo pensinį amžių su ilgėjančia gyvenimo trukme ir leido senjorams dirbti ilgiau, taip pat skatina atvykti į Daniją dirbti daugiau ES šalių piliečių. Kai kurie darbdaviai taip pat žvalgosi pabėgėlių, kurie galėtų užpildyti tuščias pozicijas, tačiau nedaug atvykėlių yra pasirengę dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, o dėl sugriežtintų taisyklių prieglobsčio prašytojų atvyksta mažiau.
Kai kurios Danijos kompanijos ėmėsi kurti darbo vietas užsienyje. „Clio Online”, Kopenhagoje įsikūrusi kompanija, užsiimanti mokomosios medžiagos skaitmeninimu, atidarė savo ofisą Ukrainoje ir pasamdė 20 programuotojų. „Norėjome pasamdyti darbuotojų Danijoje, bet tai buvo neįmanoma. Tebeieškome darbuotojų čia, bet nieko nerandame”, – sako Janusas Bennas Sorensenas, vienas iš trijų kompanijos įkūrėjų.
P. Enevoldsenas daugiau nei metus bandė surasti kvalifikuotų suvirintojų ir pramoninių dizainerių. Kompanija yra vykdžiusi užsakymus tokioms kompanijoms kaip „Volvo” ir „Caterpillar”. Nors P. Enevoldsenui pavyko nusamdyti darbuotojų iš Rytų Europos, jam vis dar stinga darbo jėgos.
Pernai atidėtas užsakymas, vertas 600000 eurų, buvo galiausiai įvykdytas. Tačiau P. Enevoldsenas nerimauja, kad dėl darbo jėgos trūkumo „Sjorring Maskinfabrik” bus sunku vystytis toliau. „Būtume išaugę gerokai daugiau, jei turėtume reikalingų darbuotojų, tai faktas”, – neabejoja jis.
Panašių problemų turi ir kitos kompanijos. „Beveik nebeliko mums reikalingų darbuotojų, kurie nebūtų įtraukti į darbo rinką. Artimiausiu metu problema tik gilės”, – tvirtina Michaelis Nederby, „Teccon Form” vykdantysis direktorius. Šiuo metu darbuotojų jis ieško Vokietijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje.
Danijos centrinis bankas stengiasi užtikrinti, kad darbo jėgos trūkumas neatneštų tokio šalutinio poveikio kaip produktyvumo sumažėjimas, jei žmonės dažnai keis darbus, arba atlyginimų šuoliai, galintys paskatinti infliaciją. Pramonės ir technologijų kompanijos kelia atlyginimus, kad priviliotų darbuotojų, ir ketiną tą toliau daryti ateityje.
Visgi ne kiekvienas, galintis dirbti, taip ir daro: apie 92000 danų gauna nedarbo išmokas. Įmonių teigimu, gaugelis jų galėtų dirbti.
Vyriausybė bando priemones, paskatinsiančias dirbti studentus, anksti išėjusius į pensiją ir gaunančius neįgalumo išmokas. Verslo atstovai taip pat mėgina paveikti įstatymų leidėjus, kad mokykloje būtų sustiprintas technologinių ir profesinių įgūdžių ugdymas.
Problemų turi netgi didžiulės kompanijos. „Microsoft” sunkiai rado IT darbuotojų, vėliau jiems buvo nelengva surasti marketingo ir pardavimo vadybininkų. Dėl savo masto „Microsoft” turi galimybių prisivilioti kvalifikuotus darbuotojus į Kopenhagą, o juos čia išlaikyti yra kompanijos prioritetas. „Microsoft” pabrėžia lyčių ir etninę įvairovę, tai pat ieško darbuotojų tarp pabėgėlių, ilgalaikių bedarbių ir siekia išugdyti jų talentus.
Mažesnėms Danijos kompanijoms sunku greitai rasti sprendimus.
„Clio Online” savo veiklą pradėjo su trimis darbuotojais, šiuo metu jų ofise Kopenhagoje yra 90 darbuotojų, kuriančių turinį moksleiviams ir mokytojams. Kompanija greitai tapo Danijos rinkos lydere. Tačiau ambicijos plėstis realybėje nebuvo tokios sėkmingos. Prieš trejus metus kompanija atsidarė savo ofisą Ukrainoje, tačiau kultūriniai skirtumai mažino darbo efektyvumą. Pavyzdžiui, darbuotojai nesiima iš pagrindinio ofiso Danijoje gauto užsakymo, kol jo nepatvirtina vadovai Ukrainoje.
„Clio Online” marketingo vadovo Thomaso Overholto Hanseno skaičiavimu, įmonė praėjusiais metais prarado iki pusantro milijono eurų potencialių pajamų, nes dėl darbo jėgos trūkumo negalėjo įvykdyti užsakymų naujiems klientams. „Mes prarandame pinigus kasdien”, – sako jis.
Parengta pagal „The New York Times”.
