Danijos premjerė Mette Frederiksen sekmadienį paskelbė apie referendumą, kuriame bus sprendžiama, ar atsisakyti Danijai taikomos Europos Sąjungos gynybos politikos nuostatų išimties. Referendumas numatytas birželio 1 dieną, o jį surengti paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.
„Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – pažymėjo Danijos ministrė pirmininkė, pridurdama, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti gynybos srityje pritaikytą išimtį“.
Danijos išimtis – vienas iš keturių Europos Sąjungos specialiųjų susitarimų, dėl kurių susiderėjo ši Skandinavijos valstybė – numato, kad Danija nedalyvauja ES karinėse operacijose ir neteikia paramos vadovaujamoms ES gynybos pajėgoms.
„Man, kaip premjerei, tai yra vertybėmis paremtas sprendimas“, – sakė M. Frederiksen.
Būsimasis referendumas bus devintasis Danijoje nuo 1972 metais vykusio balsavimo dėl narystės Europos Sąjungoje.
Po to, kai 1992 metų birželį gyventojai atmetė Mastrichto sutartį, Kopenhagai buvo patvirtintos išimtys keturiose suvereniose srityse: dėl bendros valiutos, dėl teisingumo ir policijos reikalų, dėl gynybos ir dėl ES pilietybės.
2015 metų gruodį danai balsavo prieš bendradarbiavimo su ES policijos ir saugumo klausimais stiprinimą, kadangi baiminosi prarasti suverenitetą imigracijos srityje.
Referendumas yra sekmadienį su dauguma Danijos parlamento partijų pasiekto susitarimo dalis.
Galimas 30 metų įgyvendintos Danijos gynybos politikos pokytis gali įvykti tuo metu, kai kitos Europos šalys taip pat keičia ilgametes pozicijas saugumo ir gynybos srityje. Tą padaryti jas pastūmėjo Rusijos invazija į Ukrainą. Ir čia sužinosite, kaip pasirinkti specialybę universitetui.
NATO nepriklausančiose Švedijoje ir Suomijoje išaugo gyventojų pritarimas prisijungimui prie karinio aljanso – prasidėjus karui, jis pasiekė aukščiausią lygį istorijoje. Abiejų šalių vyriausybės taip pat paskelbė apie glaudesnę partnerystę su NATO ir tarpusavyje gynybos srityje.
O štai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas iš esmės pakeitė dešimtmečius vykdytą gynybos politiką ir paskelbė apie išlaidų gynybai didinimą 100 mlrd. eurų ir ginklų siuntimą į Ukrainą.
Sekmadienį Danijos premjerė M. Frederiksen taip pat įsipareigojo per artimiausius dvejus metus išlaidas gynybai padidinti septyniais milijardais kronų (941 milijonu eurų). M. Frederiksen taip pat pažadėjo iki 2033 metų šalies išlaidas gynybai padidinti iki dviejų proc. bendrojo vidaus produkto, kad tokiu būdu jos atitiktų narystės NATO reikalavimus. Ji tą pavadino „didžiausia investicija per pastaruosius dešimtmečius“.
Premjerė taip pat išreiškė norą paversti Daniją „nepriklausoma nuo rusiškų dujų“, bet konkretaus šio tikslo įgyvendinimo termino nenurodė.
Pirmadienį Danijos karališkojo gynybos koledžo (Forsvarsakademiet) karinis analitikas Esbenas Sallingas Larsenas pasakojo, kad papildomi milijardai artimiausiais metais bus skiriami įvairioms Danijos karinės gynybos sritims.
„Yra daugybė sričių, kuriose, panašu, situacija turi būti gerinama, kad Danijos gynyba taptų labiau pasirengusi dabartinei ar būsimai saugumo situacijai. Kalbame ne tik apie karinį personalą, medžiagas ar išteklius, į kuriuos reikia investuoti. Reikalingas visapusiškas paketas“, – aiškino analitikas.
Jo teigimu, dabartinė saugumo situacija pakeis požiūrį į gynybą Danijoje.
Nuo 2003 metų įvairių karinio pajėgumo elementų vertinimas būdavo atskiras, individualus, dėsto E. S. Larsenas.
„Dabar požiūris taps labiau paremtas užduotimis. NATO turi tam tikrų idėjų ir siekia kurti planus Baltijos jūros regionui, o Danijos kariuomenė turi prie to taikytis“, – pažymi analitikas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šalies gynybos vado (Forsvarschefen) vaidmuo bus kitoks nei per pastaruosius 20 metų. Nuo individualių karinių pajėgumų bus pereinama prie patarinėjimo, kaip suderinti Danijos ir NATO planus.
E. S. Larsenas neabejoja, kad iki 2033 metų bendra Danijos kariuomenės situacija bus žymiai geresnė.
„Manau, kad gynyba pasieks tokį lygį, kai daliniai bus gerokai labiau susitelkę į konkrečias užduotis“, – sakė analitikas.
Parengta pagal thelocal.dk.
