Danijos liaudies partija (Dansk Folkeparti, DF) siekia, kad naujos pilietybės taisyklės numatytų viešą Danijos piliečiais tapusių asmenų išpažįstamos religijos skelbimą. Taip pat norima neleisti suteikti pilietybę asmenims, susituokusiems su užsienio piliečiais. Vyriausybė svarstys šiuos siūlymus.
Besitęsiant deryboms dėl pilietybės suteikimo taisyklių keitimo, DF ragina, kad viešai būtų skelbiama, kokią religiją išpažįsta pilietybę gavę asmenys.
Pagrindinis tokio pasiūlymo tikslas – išsiaiškinti, ar naujieji Danijos piliečiai yra musulmonai.
DF siekia, kad visų besikreipiančių dėl pilietybės išpažįstama religija būtų nurodoma viešai prieinamuose parlamento teisės aktuose, kurie pasitelkiami suteikiant pilietybę. Dabartinės taisyklės numato, kad pateikiamos pavardės, tačiau religija – ne.
Dešiniųjų partija siekia, kad būtų nurodoma, ar asmuo yra, pavyzdžiui, krikščionis, musulmonas ar ateistas. Jei siekiantis pilietybės atsisako atskleisti, kokia yra jo religinė priklausomybė, tokia paraiška, pasak partijos, turėtų būti atmesta.
„Daugeliui musulmonų kyla esminių problemų taikantis prie daniško gyvenimo būdo. Tai apima tokius dalykus kaip požiūris į moterų teises, demokratiją ir teisės viršenybę. Štai kodėl mes siekiame, kad būtų žinoma, iš kokios aplinkos tie žmonės (būsimieji piliečiai) ateina”, – aiškina DF pirmininko pavaduotojas Mortenas Messerschmidtas.
Liaudies partijos pirmininko pavaduotojas taip pat teigė visgi nenorintis, kad Danija visiškai uždraustų pilietybės suteikimą musulmonams.
Dabartinis Danijos pilietybės suteikimo procesas numato, kad asmuo turi atitikti užimtumo, danų kalbos mokėjimo ir neteistumo kriterijus. Be to, privaloma deklaruoti pagarbą daniškoms vertybėms ir demokratijai.
M. Messerschmidtas taip pat teigė siekiantis, kad Danijos pilietybė nebūtų suteikiama asmenims, susituokusiems su užsienio šalių piliečiais, nurodydamas neigiamą poveikį integracijai, kai „vedi pusseserę iš to paties kaimo, iš kurio kilo tavo tėvai”.
Porų, kilusių iš tokių valstybių kaip, tarkime, Vokietija ar Italija, atvejai gali būti nagrinėjami atskirai, aiškina politikas.
„Mes nesiekiame nusitaikyti į Gertrude ir Hansą iš Vokietijos ar Svenne’ą r Lottą iš Švedijos”, – sakė M. Messerschmidtas, leisdamas suprasti, kad labiau norėtų užskirsti kelią pilietybės suteikimui, pavyzdžiui, Švedijos piliečiui, kilusiam iš Somalio.
Manoma, kad socialdemokratų vyriausybė pasiūlymą dėl religijos atskleidimo gali priimti.
Partijos atstovas pilietybės klausimais Larsas Aslanas Rasmussenas teigė, kad vyriausybė siekia „kiek įmanoma didesnio skaidrumo”.
„Jeigu DF to nori ir tokį dalyką įgyvendinti įmanoma, aptarkime tai”, – pridūrė politikas. Jis taip pat patvirtino, kad socialdemokratai yra susiteikę aptarti ir pasiūlymą dėl sutuoktinių užsienio piliečių, nors jis ir gali sukelti praktinių kliūčių.
Danijos Žmogaus teisių instituto vyresnioji mokslininkė Eva Ersbøll tvirtina, kad pasiūlymas nesuteikti pilietybės asmenimis remiantis jų partnerių pilietybe būtų Europos konvencijos dėl pilietybės pažeidimas.
„Konvencija nurodo, kad teisėtai šalyje gyvenantys ir nuolatinę gyvenamąją vietą turintys asmenys privalo turėti galimybę įgyti pilietybę. O minėtoji sąlyga šią galimybę daugeliui žmonių atimtų”, – aiškina E. Ersbøll.
Anksčiau centro dešinioji liberalų partija pasiūlė pilietybės suteikimo procesą papildyti apklausomis, kurios būtų skirtos išsiaiškinti, ar pilietybės siekiantys asmenys laikosi „daniškų vertybių”.
O štai kraštutinės dešinės partija Naujoji dešinė (Nye Borgerlige) pasiūlė pakeisti tai, kaip Danijos parlamentas atrenka pilietybės prašymus – siekiama, kad atmesti juos būtų paprasčiau. Toks planas susilaukė ir Danijos liaudies partijos paramos.
Visų šių pasiūlymų kontekste kyla klausimas, kiek žmonių Danijoje suteikiama šalies pilietybė?
Pasak Danijos statistikos agentūros, 2020-aisiais šalies pilietybę iš viso gavo 7 076 asmenys.
Tai reikšmingas skaičiaus išaugimas, lyginant su 2019-aisiais, kai danais tapo 1 781 asmuo. Visgi tai yra gerokai mažiau nei 2016 metais, kai pilietybė buvo suteikta 15 028 žmonėms. Iki tol daugiau nei dešimtmetį skaičiai buvo kuklūs, o 2000-aisiais pilietybė buvo suteikta net 19 323 žmonėms.
Galima tokio išaugimo 2016 metais priežastis yra 2015-ųjų įstatymo pataisa, suteikusi galimybę Danijos piliečiams turėti dvigubą pilietybę.
Suteiktų pilietybių skaičius pagal metus:
2015 – 4 498
2016 – 15 028
2017 – 7 272
2018 – 2 836
2019 – 1 781
2020 – 7 076
O iš kur kilę daugiausia „naujai iškeptų” danų? 2020-aisiais, kaip ir daugelį metų iki tol, dauguma įgijusių Danijos pilietybę buvo kilę iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. 2020-aisiais jų buvo 4 647 arba apytikriai 70 proc. Tai nestebina, mat ES šalių pilietybę turintys asmenys Danijoje ir taip turi dalį tų pačių teisių kaip ir Danijos piliečiai, todėl pilietybė jiems ne tokia aktuali.
Kaip rodo Danijos statistikos agentūros duomenys, praėjusiais metais daugiausia pilietybės prašymų patenkinta asmenims iš Didžiosios Britanijos (692), toliau seka Pakistanas (630), Lenkija (384), Vokietija (375), Ukraina (362), Jungtinės Valstijos (254), Indija (241), Rusija (209), Rumunija (197), Irakas (195) ir Turkija (192).
Tai buvo pirmieji metai, kai pirmoje vietoje atsidūrė Jungtinė Karalystė. Tokį netikėtumą galima paaiškinti „Brexit” – Danijoje gyvenanntys Jungtinės Karalystės piliečiai tokiu būdu veikiausiai siekia išlikti ES nariais.
Anksčiau daugiausia naujųjų piliečių būdavo ne iš Vakarų valstybių. 2018-aisiais pirmą kartą nuo 2000-ųjų pirmojoje vietoje atsidūrė Vakarų šalis.
Tai gali atspindėti platesnę Danijos politikos tendenciją – imigracijos ir pilietybės ribojimus asmenims, kilusiems iš ne Vakarų ar Artimųjų Rytų valstybių.
Parengta pagal thelocal.dk.
