Danijos sveikatos tarnybos duomenimis, trečiadienį, liepos 14 d., pagreitinus pirminį skiepijimo grafiką, kvietimą skiepytis nuo koronaviruso gavo 240 000 12-15 metų amžiaus vaikų.
Skiepijimo grafiką Danijoje paspartinti pavyko iš dalies todėl, kad birželio pabaigoje šalis iš Rumunijos įsigijo 1,1 mln. „Pfizer” vakcinų, kurių galiojimo laikas artėja prie pabaigos.
Penkiolikmečiai kvietimus skiepytis rado savo Sundhed pašto dėžutėje – jie jau yra tokio amžiaus, kai gali patys nuspręsti dėl skiepijimosi. 12-14 metų amžiaus vaikų kvietimai nukeliavo jų tėvams.
Ar saugu skiepyti vaikus? Europos vaistų agentūra „Pfizer” vakciną 12-15 metų amžiaus vaikams patvirtino gegužę išanalizavusi tyrimo, kuriame dalyvavo 2 200 vaikų, rezultatus. Danijos sveikatos tarnyba, atlikusi savo analizę, birželį pritarė šios amžiaus grupės vaikų skiepijimui.
Kopenhagos universiteto vakcinų kūrimo profesorė Camila Foged atkreipia dėmesį į JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro atliktą tyrimą dėl „Pfizer” vakcinos šalutinio poveikio, kuriame buvo tirti penki milijonai vaikų. Profesorė pažymi, kad tyrimas nustatė, jog nerimauti nėra pagrindo
Vakcinos šalutiniai poveikiai vaikams panašūs į suaugusiųjų – skausmas dūrio vietoje, galvos skausmas, karščiavimas. „Vaikams nuo 12 iki 15 metų amžiaus pasireiškia šiek tiek lengvesni šalutiniai poveikiai nei amžiaus grupėje nuo 16 iki 25 metų”, – pasakojo C. Foged.
Visgi kai kurie žymūs Danijos sveikatos apsaugos srities specialistai išreiškia susirūpinimą dėl to, kad tyrimų šioje srityje kol kas atlikta nedaug. Jie pasisako už vaikų vakcinavimą rudenį, kai bus turima daugiau duomenų.
Kadangi medicinos specialistų skelbiama informacija gana prieštaringa, suprantama, kad kai kurie tėvai nėra tikri dėl vaikų skiepijimo, turint omenyje, jog šios amžiaus grupės atstovai dažnai perserga lengva forma.
Roskildės universiteto etikos profesorius Thomas Søbirkas koronaviruso pandemijos metu tyrinėja požiūrį į skiepus, įskaitant dalyje visuomenės vyraujantį skepticizmą.
Kol kas gyventojų skiepijimo programa susilaukė labai plataus visuomenės palaikymo, tačiau dabar, iškilus vaikų skiepijimo klausimui, atsiranda abejonių.
„Visiškai natūralu, kad susiduriame su didesniu skeptiškumu dėl skiepų, kai kalbama apie vaikus ir paauglius, kurie paprastai užsikrėtę serga lengviau. Bet tai ne tik jų klausimas – kalbame ir apie rizikos, kad mutacijos įsisiautės, apribojimą. Jeigu mutacijos intensyviai plis, galime atsidurti situacijoje, kai teks ir vėl visiškai užsidaryti. Platesnė vakcinacija padėtų to išvengti. Tad, žvelgiant iš šios perspektyvos, vaikų skiepijimas taip pat yra jų labui”, – aiškina Th. Søbirkas.
Pasak profesoriaus, siekiant paskiepyti kuo daugiau gyventojų, būtina tinkama komunikacija ir skaidrumas.
„Danijoje išties labai pasitikima valdžios skelbiamomis žinutėmis – taip yra dėl iki šiol egzistavusio aukšto skaidrumo lygio, kuris, be kitų atvejų, buvo pademonstruotas atsisakant „AstraZeneca” ir „Johnson & Johnson” vakcinų. Vakcinų prieinamumas turi būti didelis, pasiskiepyti paprasta, būtina išlaikyti nuolatinę komunikaciją”, – dėstė Th. Søbirkas.
Profesorius taip pat pažymi, kad, informuojant apie vakcinas būtina kalbėti ne tik apie galimus šalutinius poveikius, bet ir apie vakcinų svarbą ir galimas pasekmes, ištiksiančias tuo atveju, jei didžioji dalis gyventojų nebus paskiepyta.
Parengta pafal thelocal.dk ir dr.dk.
