Daugiau nei kas trečia Danijos kompanija per pastaruosius metus nesėkmingai bando pasamdyti naujų darbuotojų, rodo naujas tyrimas.
Darbo jėgos trūkumas daro didelę žalą kompanijų verslo vystymo pajėgumams ir kenkia ekonomikai, rašo dibusiness.dk.
Ši problema išlieka aktuali jau keletą metų, o dabar taip paaštrėjo, kad daugiau nei kas trečia kompanija (36 procentai) per pastaruosius metus nesėkmingai bandė nusisamdyti naujų darbuotojų.
Tą rodo Danijos pramonės konfederacijos (DI) atliktas tyrimas, analizavęs 3335 kompanijas.
DI darbo rinkos politikos departmento vadovas Steenas Nielsenas įsitikinęs, kad šio tyrimo rezultatai yra rimta priežastis susirūpinti.
„Tai didelė grėsmė Danijos kompanijų vystymuisi. Kompanijos rizikuoja svarbių užduočių ir užsakymų atmetimu, nes jos neturi tam reikiamų darbuotojų. Prarandamas pelnas ir uždarbis, o tai turės socioekonominių pasekmių šalies mastu. Darbo jėgos trūkumas turi tiesioginį neigiamą poveikį ekonomikai”, – sakė S. Nielsenas.
Pačios kompanijos taip pat pabrėžia, kad darbuotojų trūkumas turės rimtų pasekmių.
Kits tyrimas, analizavęs 464 kompanijas, DI nares, parodė, jog apytiksliai trečdalis jų turėjo atidėti projektus dėl nesėkmingų bandymų nusisamdyti darbuotojų. Apie ketvirtadalis prarado užsakymus, nes neturėjo reikiamų darbuotojų.
„Esmė ta, kad darbuotojų trūkumas daro tiesioginį poveikį. Po kurio laiko kompanijos rizikuoja prarasti svarbius klientus ir rinkas, jei negalės patenkinti klientų reikalavimų”, – aiškino S. Nielsenas.
Daugelis kompanijų visgi kol kas pajėgia išgyventi darbuotojų trūkumą, mat kiti darbuotojai dirba viršvalandžius. Dvi iš trijų DI tyrime dalyvavusių kompanijų teigė, kad su užduotimis susitvarkoma dirbant viršvalandžius, tuo tarpu likusios kompanijos renkasi perduoti užduotis kitoms kompanijoms Danijoje ar užsienyje.
Kopenhagos verslo mokyklos ekonomikos profesorius Nielsas Westergaardas-Nielsenas nesistebi, kad Danija atsidūrė tokioje situacijoje, kai trūksta darbo jėgos.
„Iš ekonominio nuosmukio, kurio metu kompanijos gali rinktis iš bedarbių, šalis perėjo į tokią padėtį, kai kompanijos, norinčios nusisamdyti darbuotojų, privalo ieškoti jų kitose pozicijose, tai reiškia, jog atsirado konkurencija dėl darbo jėgos”, – aiškina profesorius ir prideda, kad ši problema taip pat palietė ir mokslininkų bendruomenę.
N. Westergaardas-Nielsenas prognozuoja, jog darbo jėgos trūkumas gali sukurti spaudimą dėl atlyginimų kėlimo.
„Į darbuotojų trūkumo problemą privalome žiūrėti rimtai. Dabar reikalingos darbo rinkos pertvarkos, jei netolimoje ateityje norime išvengti situacijos, kai darbo jėgos trūkumas taip išplis, kad patirsime gerokai sulėtėjusį ekonomikos augimą ir spaudimą dėl atlyginimų”, – tvirtina profesorius.
Panašu, kad artimiausiu metu ši konkurencija dėl darbuotojų tik paaštrės. Neseniai DI paskelbta Danijos ekonomikos prognozė rodo, kad 2017-aisiais darbingumas augs 36000, o 2018-aisiais – dar 25000. Tad 2018-ųjų pabaigoje šalis pretenduoja sulaukti didžiausio kada nors buvusio apmokamų darbuotojų darbingumo lygio.
S. Nielsenas įsitikinęs, kad egzistuoja poreikis vyresniems darbuotojams ilgiau išlikti darbo rinkoje ir užtikrinti, jog į darbo rinką patektų darbuotojai iš užsienio.
„Priežastis, kodėl įmonės vis dar išgali susitvarkyti su šiomis problemomis, yra ta, kad vis daugiau ir daugiau darbuotojų ilgesniam laikui pasilieka darbo rinkoje, taip pat kompanijos turi galimybę įdarbinti darbuotojus iš užsienio. Šiose srityse taip pat reikia imtis daugiausia veiksmų per artimiausius metus”, – teigia S. Nielsenas.
„Venstre” atstovas verslo politikos klausimais Torstenas Schackas Pedersenas sako, kad, jo akimis, DI tyrimas pabrėžia, jog, norint įveikti darbo jėgos trūkumą, būtina įdėti pastangų.
„Mes ypač koncentruojamės į tai, kaip sukurti daugiau darbo jėgos”, – tvirtina politikas.
Pasak T. S. Pederseno, dar daug turi būti nuveikta į darbo rinką integruojant pabėgėlius ir užtikrinant kompanijoms geras galimybes samdyti darbuotojus iš užsienio.
Socialdemokratų atstovas darbo klausimais Leifas Lahnas Jensenas įsitikininęs, kad padėti spręsti problemą gali įdarbinimo agentūros.
„Jos turi dar glaudžiau bendradarbiauti su kompanijomis ir rasti tinkamų darbuotojų. Problema nėra rasti daugiau rankų. Tos rankos yra čia. Tačiau mes turime užtikrinti, kad jos būtų užtektinai įgudusios”, – teigia L. L. Jensenas.
Parengta pagal thelocal.dk.
