Nepaisant tarptautinės kritikos, manoma, kad Danijos parlamentas šiandien pasisakys už reformas, suvaržančias pabėgėlių teises ir tokias priemones kaip atsisakymas priimti vėliau atvykstančias pabėgėlių šeimas ar migrantų turimų brangenybių nusavinimas.
Danijos vyriausybė tvirtina, kad naujasis įstatymas būtinas siekiant sumažinti į šalį plūstančių pabėgėlių srautą ir yra reikalingas net ir po to, kai Danija ir Švedija įvedė sienų kontrolės priemones.
Tarptautiniu mastu buvo daugiausia piktintasi pasiūlymu leisti policijai konfiskuoti pabėgėlių turimus grynuosius pinigus ir brangenybes, kuriais būtų galima apmokėti jų pragyvenimo išlaidas pabėgėlių centruose. Žmogaus teisių aktyvistai smerkė pasiūlymą įvesti trejų metų apribojimą pabėgėlių šeimų atvykimui. Pasak aktyvistų, toks sprendimas pažeistų tarptautines konvencijas.
Sumanymas konfiskuoti brangenybes buvo netgi lyginamas su nacistinės Vokietijos politika.
Danijos ministras pirmininkas Larsas Løkke Rasmussenas, „Venstre“ partijos atstovas, kratėsi kritikos ir būsimą įstatymą vadino „labiausiai nesuprastu įstatymu Danijos istorijoje“. Premjeras daug labiau susirūpinęs nuomonių apklausomis, rodančiomis, kad 70 procentų danų kaip dižiausią savo politinį rūpestį įvardija imigraciją.
Vyriausybė galiausiai nusileido dėl kai kurių sumanymo konfiskuoti pabėgėlių turimas brangenybes niuansų, taip užsitikrindama dviejų mažųjų dešiniųjų partijų ir opozicinių socialdemokratų paramą įstatymui Parlamente.
Tad dabar siekiantys prieglobsčio turės atiduoti grynuosius pinigus, kurie viršija 10 tūkstančių kronų (1340 eurų) sumą ir asmeninius daiktus, kurių vertė didesnė nei 10 tūkstančių kronų. Iš pradžių siūlyta suma buvo 3 tūkstančiai kronų. Po sudėtingų derybų integracijos ministrė Inger Støjberg sutiko padaryti išimtį vestuviniams žiedams ir kitiems daiktams, turintiems tam tikrą sentimentalią vertę. Ministrė nuolat kartoja, kad „Danijos imigracijos politika sprendžiama Danijoje, o ne Briuselyje“.
Šveicarija nuo 1990-ųjų iš šalyje prašančiųjų prieglobsčio konfiskavo grynuosius pinigus, kurių suma viršija tūkstantį Šveicarijos frankų (913 eurų), tačiau į daiktai paliekami.
Kadaise pirmavusios pabėgėlių teisių srityje, šiandien Danijos tikslas yra tapti „žymiai mažiau patrauklia prieglobsčio prašytojams“.
„Bijau, kad šis įstatymas gali vesti prie to, kad pabėgėliai žūtbūt su savimi vešis vaikus. Mes jau matėme užtektinai vaikų guminėse valtyse Viduržemio jūroje“, – savo nuogąstavimus išsakė socialdemokratė Mette Gjerskov, planuojanti balsuoti prieš naująjį įstatymą.
Tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad pabėgėliai susidurs su „neįmanomu pasirinkimu“, jei periodas, po kurio galės kreiptis dėl šeimos narių atsivežimo į šalį, pailgės nuo vienerių metų iki trejų. Po prašymo pateikimo šis procesas dar gali trukti ne vienerius metus. Pabėgėliams teks rinktis tarp „vaikų ir kitų brangių žmonių atsivežimo pavojingais, galbūt net mirtinais būdais arba susitaikymo su išsiskyrimu“, tai pasunkins pabėgėlių pritapimą ir integraciją.
Pabėgėliams taip pat teks apmokėti jų šeimos narių atgabenimo išlaidas.
Jungtinių Tautų pabėgėlių teisių organizacija UNHCR teigia, kad Danija pažeis Europos Žmogaus teisių konvenciją, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso.
Ministras pirmininkas L. L. Rasmussenas, kurio partija „Venstre“ 2015-aisiais laimėjo rinkimus pažadėjusi „greitą pabėgėlių srauto nuslūgimą“, išlieka ramus, tvirtindamas, kad ateina metas Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso pokyčiams, jei pabėgėliai ir toliau plūs į Europą.
„Danijos gerovės valstybė yra paremta labai paprastu principu: valstybė rūpinasi tais, kurie neturi galimybės pasirūpinti savimi, bet ne tais, kurie gali pasirūpinti savimi patys“, – praėjusią savaitę Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Danijos sprendimą gynė Danijos užsienio reikalų ministras Kristianas Jensenas.
2015-asiais Danija sulaukė 21 tūkstančio prieglobsčio prašymų. Tai viena labiausiai populiariausių šalių tarp pabėgėlių Europoje, tačiau Danija neprilygo kaimyninei Švedijai, sulaukusiai 163 tūkstančių prašymų.
Kai Danijos parlamentas priims įstatymą, jis įsigalios po to, kai per kelias dienas bus pasirašytas karalienės Margrethe II.
Parengta pagal thelocal.dk.
