Danijoje nuo dešimtojo dešimtmečio žymiai išaugo bendro šalies turto dalis, priklausanti vienam procentui turtingiausių danų.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje vieno procento daugiausiai uždirbančių šalies gyventojų pajamos sudarė maždaug septynis procentus visų valstybės atlyginimų.
Šis skaičius dabar išaugo iki 11 procentų, kaip rodo idėjų kalvės „Kraka” ir konsultacijų kompanijos „Deloitte” atliktas tyrimas.
Toks pokytis reiškia, kad dabar Danija šiuo aspektu atsiplėšė nuo likusios Skandinavijos. Vieno procento turtingiausiųjų tiek Norvegijoje, tiek Švedijoje uždarbis sudaro apie aštuonis procentus visų šalies atlyginimų.
Danijos rezultatas, kaip parodė tyrimas, artimesnis Jungtinei Karalystei.
Ši tendencija yra nerimavimo priežastis, tvirtina Kasperas Lippertas-Rasmussenas, Aarhuso universiteto profesorius, analizuojantis nelygybės klausimus: „Jei norime, kad visuomenėje egzistuotų lygybė, dabar pats metas sunerimti”.
Šios tendencijos suintensyvėjimą galima buvo stebėti po pasaulinės finansų krizės – pasak tyrimo, tą skatino aukščiausių atlyginimų didinimas ir padidėjusios pajamos, gautos iš asmeninio turto.
Socialdemokratų atstovas Peteris Hummelgaardas taip pat teigia, kad šis tyrimas verčia nerimauti: „Deja, daugelis žmonių atpažįsta šią tendenciją. Esmė yra ne pavydas, bet teisingumas ir vienybė. Lygybės visuomenė yra ir stabilesnė visuomenė”.
Socialdemokratai nori spręsti problemą apribodami mokesčių lengvatas didesniems nei dešimties milijonų kronų atlyginimams ir didindami mokesčius gausioms pajamoms iš asmeninio turto.
Finansų ministras Kristianas Jensenas iš valdančiosios Liberalų partijos paneigė, kad ši analizė rodo reformų poreikį.
„Suprantama, egzistuoja riba, kiek nelygybės gali būti visuomenėje. Bet aš nemanau, jog Danija ją pasiekė. Kovoti reikia su skurdu, o ne su turtingaisiais”, – aiškina ministras.
Parengta pagal thelocal.dk.
