Per pastaruosius kelerius metus Danija, dažnai laikoma viena skaidriausių ir stabiliausių demokratijų Europoje, atsidūrė vieno didžiausių savo istorijoje žvalgybos skandalų epicentre. Konfliktas tarp Forsvarets Efterretningstjeneste (FE) – karinės žvalgybos – ir šalies politinių institucijų ne tik sudrebino žvalgybos tarnybų reputaciją, bet ir privertė visuomenę permąstyti demokratinės kontrolės ribas.
Skandalo pradžia: netikėtas sprogimas iš vidaus
2020 m. vasarą nepriklausoma Danijos žvalgybos priežiūros institucija paskelbė, kad gavo informacijos apie galimai neteisėtą FE veiklą. Pranešta, kad karinė žvalgyba galėjo rinkti duomenis apie Danijos piliečius be tinkamo teisinio pagrindo ir nuslėpti tai nuo politikų. Šį signalą perdavė informacijos nutekintojai iš pačios sistemos – tarp jų, kaip manoma, ir žurnalistai, kurie bandė įspėti apie peržengtas ribas.
Tą pačią dieną skandalo šerdyje atsidūrė vienas žinomiausių Danijos saugumo pareigūnų – FE vadovas Larsas Findsenas. Jis buvo nedelsiant nušalintas, o 2021 m. slapta sulaikytas ir apkaltintas valstybės paslapčių atskleidimu. Byla iš karto įgavo dramatišką atspalvį, nes pats Findsenas savo kaltinimus vadino „visiškai beprotiškais“ ir tikino tapęs politinės intrigos auka.
NSA šešėlis: daniška infrastruktūra – amerikiečių ausims?
Viešumon vis dažniau patekdavo informacija apie tai, kad Danija palaikė slaptą bendradarbiavimo susitarimą su JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA). Pastaroji esą naudojo Danijos povandeninius interneto kabelius ir komunikacijų infrastruktūrą savo žvalgybinei veiklai, o tai leido perimti tiek sąjungininkų, tiek priešininkų duomenis.
Šis aspektas tapo tikra politine bomba. Danijoje ėmė sklisti klausimai:
– Ar Danija ne tik talkino NSA, bet ir leido amerikiečiams šnipinėti Europos sąjungininkus?
– Ar žvalgyba tai darė be politinės priežiūros?
– Ar piliečių duomenys buvo renkami neteisėtai?
Premjerė Mette Frederiksen tuo metu buvo priversta viešai pareikšti, kad „negalima šnipinėti prieš sąjungininką“, nors iki galo nebuvo aišku, ar tai buvo bandymas nuraminti situaciją, ar diplomatinis signalas JAV.
Teismas: šnipai, kameros ir… Findzeno privatumas
2025 m. lapkritį teismas paskelbė sprendimą, kuris dar labiau paaštrino debatus. Lyngby teismas nusprendė, kad valstybė pažeidė Findzeno privatumą, nes apie jį buvo paskelbta informacija, kuriai nebuvo pagrindo, o jo asmeninė istorija – santykiai, pokalbiai, jo privatūs ryšiai – buvo panaudota bandant suformuoti nepalankų viešą įvaizdį.
Valstybė turėjo sumokėti simbolinę, bet politiškai svarbią kompensaciją – 20 000 DKK (apie 2 700 €). Sprendimas sukėlė diskusijų audrą: ar tai reiškia, kad žvalgyba manipuliavo visuomenės nuomone? Ar kaltinimai buvo politiškai motyvuoti?
Kas slypi už kulisų: dronai, Grenlandija ir dar didesnės intrigos
Skandalą lydėjo ir kiti incidentai, kurie dar labiau degino situaciją. Danijos pareigūnai 2025 m. pranešė apie paslaptingus dronų skrydžius virš keturių šalies oro uostų, kurie, kaip manoma, buvo „skirti sėti baimę ir susiskaldymą“. Tai įnešė papildomų sąmokslo teorijų į viešąją erdvę ir dar labiau padidino įtampą tarp civilių, kariuomenės ir žvalgybos institucijų.
Dar vienas konfliktas iškilo Grenlandijos kontekste, kai Danija net keturis kartus išsikvietė JAV diplomatą dėl galimo JAV bandymo daryti įtaką Grenlandijos politinei sistemai. Ši istorijos linija tik pabrėžė, kad Danijos ir JAV žvalgybinių santykių fonas buvo kur kas sudėtingesnis, nei daugelis manė.
Skandalas, pakeitęs Skandinavijos saugumo suvokimą
Danijos žvalgybos krizė turėjo poveikį visam regionui. Švedijoje ir Norvegijoje politiniai lyderiai ėmė garsiau kalbėti apie būtinybę didinti žvalgybos priežiūrą, stiprinti parlamentinę kontrolę, kad nebūtų pažeidžiamos demokratinės normos. Tai ypač aktualu dabar, kai saugumo grėsmės regione auga, NATO plečiasi, o Rusijos veikla Baltijos jūros regione kelia nuolatinį nerimą.
Ko dar nežinome?
Nors byla rutuliojasi jau penkerius metus, vis dar lieka klausimų, kurie neturi aiškių atsakymų:
Ar Danijos piliečiai tikrai buvo sekami be teisinio pagrindo?
Kiek giliai veikė NSA ir kokį vaidmenį Danija atliko šiame procese?
Ar aukščiausi šalies politikai žinojo apie FE veiksmus, ar viskas vyko už jų nugarų?
Ar Findsenas buvo tikras informacijos nutekintojas – ar tiesiog politinė figūra, kurią patogu pašalinti?
Vienas žiniasklaidos apžvalgininkas taikliai pastebėjo:
„Ši byla nėra tik apie šnipinėjimą. Tai istorija apie demokratiją, valdžią ir tai, kas iš tikrųjų kontroliuoja valstybės paslaptis.“
