Pasitikėjimas policija Danijoje krenta trečią kartą iš eilės, kaip rodo pirmadienį Nacionalinės policijos (Rispolitiet) paskelbta ataskaita.
Policijos tyrimas paremtas 11000 apklaustų žmonių atsakymais. Jų buvo teirautasi apie tai, kaip šalies policija padeda užtikrinti saugumą ir kiek gyvenojai ja pasitiki.
79,2 procento apklaustųjų sakė pasitikintys policija. 2013-aisiais, kai Nacionalinė policija pirmą sykį atliko tokį tyrimą, šis skaičius siekė 84,3 procento. Pernai buvo užfiksuotas 81,1 procento pasitikėjimas policija.
Pranešime spaudai Nacionalinės policijos vadovas Jensas Henrikas Højbjergas teigė, kad būtų įmanoma ir reikalinga teikti prioritetą aiškiai matomam ir pasitikėjimą skatinančiam policijos darbui, kuris „skatintų judėjimą pirmyn”.
„Mes į šias priemones žiūrime labai rimtai ir nuolat atkakliai bei ryžtingai dirbame, kad pakeistume nepasitikėjimo gilėjimo tendenciją”, – aiškino J. H. Højbjergas.
Pranešime spaudai taip pat pažymimas ir pozityvus pokytis dėl pasitikėjimo policija taip vadinamose neprivilegijuotose zonose arba getuose – šio tyrimo duomenimis, pasitikėjimas policija čia yra 77 procentai.
Vidutinis policijos reagavimo laikas sutrumpėjo nuo dešimties minučių 38 sekundžių iki devynių minučių 45 sekundžių.
„Reagavimo laikas, suprantama, nėra vienintelis piliečių saugumui svarbus dalykas. Todėl prašiau Nacionalinės policijos apžvelgti būdus, kuriais mes galėtume stiprinti policijos atsaką, mat vienas iš mano tikslų šiems metams yra atkreipti dėmesį į tiesioginį policijos ir piliečių kontaktą”, – sakė teisingumo ministras Sørenas Pape Poulsenas.
Tyrime taip pat buvo klausiama Danijoje gyvenančių žmonių apie tai, kaip saugiai jie jaučiasi savo gyvenamojoje vietoje.
Bendras pasitikėjimas šiuo aspektu nukrito nuo 89,1 procento 2016-aisiais iki 85,7 procentų šiais metais.
Policijos padaliniai atskirose šalies dalyse atkreipė dėmesį į konfliktus tarp organizuoto nusikalstamumo gaujų kaip galimą nesaugumo tarp gyventojų šaltinį. Gaujų karai pastaraisiais metais buvo liūdnas Kopenhagos ir keleto kitų Danijos miestų bruožas.
„Labai gaila, kad taip nutiko. Žvelgiant į tyrimo rezultatus, privalome prisiminti, jog 2017-aisiais išgyvenome labai rimtus gaujų karus, kurie pareikalavo daug dėmesio ir buvo plačiai apžvelgiami žiniasklaidoje. Dėl šių konfliktų turėjome perskirstyti išteklius tarp skirtingų policijos padalinių”, – aiškina Nacionalinės policijos vadovas.
„Mums taip pat teko siųsti žmones patruliuoti, daugiausia į Kopenhagą, be to, turėjome įgyvendinti plataus masto sienos kontrolės veiklas. Tad policininkų kai kuriose vietovėse buvo mažiau nei įprastai. Esu tikras, kad tokia padėtis turėjo įtakos tyrimo rezultatams”, – pasakoja J. H. Højbjergas.
Šiaurės Jutlandijos policijos vadovė Anne Marie Roum Svendsen teigia, kad kai kurių vietinių policijos nuovadų uždarymas taip pat gali būti pasitikėjimo sumažėjimo priežastis. Nuovados uždaromos siekiant reorganizuoti sistemą ir įkurti didesnes bei labiau specializuotas policijos nuovadas.
Policijos vadovas neabejoja, kad situacija netrukus pasikeis į gerąją pusę. „Per 2018-uosius apmokysime 900 naujų policijos pareigūnų, kurie galės grįžti į dėmesio reikalaujančias vietas. Mes taip pat susitarėme su kariuomene dėl pagalbos. Tikiu, jog dėl šių priemonių kitas tyrimas atrodys daug geriau”, – teigia J. H. Højbjergas.
Policijos vadovas taip pat pažadėjo, kad gatvėse patruliuos daugiau policininkų, o nusikalstamumo prevencijai ir saugumo užtikrinimui bus skirta keletas iniciatyvų.
Parengta pagal thelocal.dk ir „The Copenhagen Post”.
