Švedija ir Danija sutiko kaip įmanoma greičiau panaikinti laikinąsias dokumentų patikras pasieniuose, tačiau, visų pirma, šalys turi sumažinti migrantų srautus, nurodė Europos Sąjunga (ES) po trečiadienį vykusių neeilinių derybų dėl laisvo judėjimo Šengeno zonoje, informuoja „EUbusiness“.
ES migracijos komisaras Dimitris Avramopoulos sušaukė posėdį po to, kai šią savaitę Danija įvedė laikinus atsitiktinius patikrinimus pasienyje su Vokietija, o Švedija nusprendė taikyti dokumentų patikras keliautojams iš Danijos. „Sutarėme išlaikyti minimalias priemones ir grįžti prie normalaus režimo kaip įmanoma greičiau. Tai reiškia, kad srautai turi būti sulėtinti“, – po derybų Briuselyje su pareigūnais iš Švedijos, Danijos ir Vokietijos nurodė D. Avramopoulos.
„Mes visi sutikome, kad Šengeno zona ir laisvas judėjimas privalo būti apsaugotas“, – pridūrė ES komisaras. 2015 metais į Europą atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių ir migrantų – dauguma jų bėga nuo karo Sirijoje. Su tokio pobūdžio krize žemynas susiduria pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Dėl ES puoselėjamos laisvo judėjimo Šengeno erdvės ateities sunerimta, kai dauguma Bendrijos šalių atnaujino sienų kontrolę, siekdamos susitvarkyti su migrantų srautu, bandančiu pasiekti turtingesnes ES šalis, tokias kaip Vokietija ar Švedija.
Pagal dabartines taisykles Šengeno zonos šalys gali sugriežtinti savo vidaus sienų apsaugą ne ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui. Švedijos migracijos ministras Morganas Johanssonas nurodė, kad naujos patikros „neturėtų veikti ilgiau, nei mums reikia“. Pasak jo, šios priemonės būtinos, kadangi Švedija priėmė daugiau prieglobsčio prašytojų vienam gyventojui nei bet kuri kita ES šalis.
Pernai valstybė sulaukė 160 tūkst. prieglobsčio prašymų, tarp kurių buvo 26 tūkst. nelydimų nepilnamečių – iš jų net 115 tūkst. atvyko į Švediją per paskutinius keturis mėnesius. Danijos imigracijos ministrė Inger Stoejberg teigė, kad šalies institucijos stebi padėtį kas valandą, tačiau pridūrė, jog Danija nenori tapti galutine stotele tūkstančiams prieglobsčio prašytojų. Pasak Vokietijos vidaus reikalų ministerijos pareigūno Ole Schroederio, iš dalies problema kyla ir dėl neveikiančio ES plano paskirstyti tarp Bendrijos narių 160 tūkst. pabėgėlių.
