Danijos „Green Card” asociacijos vadovas Danijos pastangas sunkinti gyvenimą kvalifikuotiems darbuotojams iš užsienio prilygina šaudymui sau į kojas. Globalaus konkuravimo eroje, kai aukštos kvalifikacijos darbo jėga yra gyvybiškai svarbi, Danija yra itin priklausoma nuo į šalį atvykstančių aukštos kvalifikacijos specialistų.
Danijos pramonės konfederacijos (Dansk Industri – DI) vadovas Karsten Dybvad rašė, kad 2010–2014 metų laikotarpyje Danijos ekonomikos apimtys išaugo 34 mlrd. kronų, iš kurių 24 mlrd. kronų – dėl į šalį plūstelėjusios darbo jėgos iš užsienio. Tai iliustruoja, kad du trečdaliai šalies ekonomikos augimo – užsienio darbuotojų indėlis.
Nepriklausomas tyrimų institutas DEA paskelbė duomenis, kad 1996–2008 metais aukštais balais už mokslą įvertinti studentai iš užsienio Danijos ekonomiką papildė 165 mln. kronų. Šiandien šis įnašas yra daug didesnis, nes nuo 2008 metų tarptautinių studentų skaičius smarkiai išaugo. DEA tyrimų metu taip pat nustatyta, kad tik 40 procentų užsienio studentų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą Danijoje, liko šalyje.
Pastaraisiais metais Danija efektyviai pritraukė ir įdarbino kvalifikuotus užsieniečius. Žurnalo „Ugebrevet A4″ duomenimis, iš 41,381 naujų darbo vietų, sukurtų nuo 2013 iki 2015 metų, užsieniečiai užėmė 25,872.
Mokslininkai ir verslo analitikai tai vertina kaip teigiamą pokytį ir kaip geresnės imigrantų integracijos rezultatą, tačiau pabrėžia, kad pritrauktą kvalifikuotą darbo jėgą svarbu sugebėti išlaikyti šalyje. „Ugebrevet A4″ tyrimas parodė, kad nuo 2015 metų profesionalų iš užsienio skaičius mažėja, ir tam yra nemažai priežasčių.
Besikeičiančios imigracijos taisyklės
Išvykti į kitą šalį ir joje įsikurti visada yra sunku, ypač kai susiduriama su sudėtinga kalba, ieškančiųjų perpildyta būsto rinka, uždara visuomene ir kitokiu klimatu, o visą tai karūnuoja neaiškūs ir nuolat kintantys imigracijos įstatymai. Visi šie faktoriai turi įtaką užsienio specialistų apsisprendimui pasilikti šalyje ilgesniam laikui.
Antropologas Dennisas Normarkas, atlikęs pasirinktos užsienio profesionalų grupės apklausą, konstatavo, kad daugelis aukšto lygio išsilavinimą turinčių užsieniečių ketina būti Danijoje tik trumpą laikotarpį, nes nuolat susiduria su milžiniškais iššūkiais. Daugelis jų priima tokį sprendimą dar pradiniuose etapuose, o tie, kurie įveikia pirmuosius imigracijos sunkumus ir jau pradeda įsikurti, vėliau susiduria su besikeičiančiais ir vis griežtėjančiais imigracijos įstatymais. Kiekvienas taisyklių atnaujinimas verčia juos persvarstyti savo apsisprendimą likti Danijoje visam laikui.
Savo istorija pasidalino vienas programinės įrangos inžinierius, nepanoręs, kad jo vardas būtų viešinamas. Jis atvyko į Daniją įgijęs aukštąjį informacinių technologijų išsilavinimą Švedijos universitete, tačiau šiuo metu rimtai svarsto, ar verta likti Danijoje. Jis yra linkęs mesti jam patinkant darbą įmonėje „Accenture”, nes visa eilė pokyčių imigracijos įstatyme privertė jį jaustis nepageidaujamu.
„Tik atvykęs į Daniją aš buvau bedarbis, iš pradžių buvo labai sunku rasti vietą gyventi ir darbą, iš kurio galėčiau išsilaikyti. Dirbau įvairiausius darbus ir mokiausi sudėtingą danų kalba, kol man pavyko rasti darbą, atitinkantį mano išsilavinimą. Dabar, kad aš jau įsikūriau ir norėčiau investuoti į nuosavą namą, vyriausybė vėl keičia nuolatinio gyvenimo šalyje taisykles tokiems asmenims kaip aš, ir aš jau negaliu koncentruotis į savo karjerą ir šeimą”.
Nuo šešešių iki aštuonerių metų
Sausio mėnesį pakeistos nuolatinio gyvenimo šalyje taisyklės išmušė pagrindą iš po kojų žmonėms, kurie savo gyvenimą planavo remdamiesi ankstesne tvarka. Vyriausybė savo planuose apimančiuose laikotarpį iki 2025 metų numatė, kad kreiptis dėl leidimo nuolatiniam gyvenimui bus galima jau ne po šešerių, o po aštuonerių gyvenimo šalyje metų.
„Man tikrai labai pasisekė, kad 2016 metų pakeitimai manęs jau nebepavijo, kitaip būčiau turėjęs laukti dar bent metus. Jei naujieji vyriausybės planai įsigalios, man tai būtų reiškę papildomą trejų metų laukimą”, – sakė Kumaras, informacinių technologijų specialistas ir telekomunikacijų įmonės regioninio tinklo vadovas, jau turintis nuolatinio gyvenimo leidimą. „Jeigu toks sprendimas būtų atsiradęs anksčiau, aš nebūčiau investavęs 1,4 mln. kronų į butą, kurį nusipirkau Kopenhagos pakraštyje. Greičiausiai aš būčiau grįžęs į Indiją arba išvykęs į kitą šalį”, – sakė jis.
Išvykstantys darbuotojai – grėsmė šalies ekonomikai
Kopenhagos verslo mokyklos profesorius Jonas Rose Skaksenas pateikė savo tyrimo „Højtuddannede invandreres bidrag til Det Danske samfund” (Aukšto lygio išsilavinimą turinčių imigrantų įnašas į Danijos visuomenę) ataskaitą. Joje nurodoma, kad išsilavinęs imigrantas, su šeima apsigyvenęs Danijoje, šalies iždą vidutiniškai papildo 1,9 mln. kronų mokesčių. Vėliau J.R. Skaksenas pridūrė, kad imigravę profesionalai yra dviejų Danijos didžiausių problemų – mažo našumo ir valstybės gerovės finansavimo sprendimo šaltinis.
Užsienio specialistai, kurie gyveno ir dirbo daugiau nei ketverius metus, turi galimybę investuoti į nekilnojamąjį turtą Danijoje. Daugelis iš jų norėtų pirkti būstą, tačiau susilaiko dėl neaiškių imigracijos taisyklių.
Vyriausybė tik prieš kelis mėnesius įteisino tai, kad užsieniečiai turi šešerius metus gyventi be aiškaus statuso, tačiau bent jau užsienio specialistams, jau gyvenantiems Danijoje ir mokantiems mokesčius, pagal šias taisykles turėtų būti leista pasilikti.
Nauji pasiūlymai 2025 metų planui dar labiau sutirštins nuolatinio neapibrėžtumo debesis virš užsieniečių galvų, galimybę gauti leidimą nuolatiniam gyvenimui paversdami aštuonerių metų laukimu.
Tačiau atsiranda balsų, kritikuojančių tokią vyriausybės poziciją. Pasigirsta nuomonių, kad tai neigiamai paveiks ne tik jau gyvenančius užsienio specialistus, bet atneš nuostolių ir Danijos ekonomikai bei pakenks šalies įvaizdžiui. Kaip kompromisą siūloma šias taisykles taikyti tik naujai atvykstantiems, kurie dar turi laiko apsispręsti, ar visgi rinktis Daniją, ar savo įgūdžius (ir mokesčius) skirti kitai šaliai.
Parengta pagal thelocal.dk
