Visuomenės sveikatai, ekonomikai ir eismui išeitų į naudą, jei daugiau danų rinktųsi ne automobilius, o dviračius, rodo naujas Danijos pramonės konfederacijos atliktas tyrimas.
Saulėti orai šalyje paskatino daugiau žmonių susisiekimui rinktis dviračius. Dėl išaugusių dviratininkų skaičiaus keliai tampa erdvesni, mat nebesinaudojama automobiliais, tai naudinga tiek sveikatai, tiek ekonomikai.
Visgi būtų dar geriau, jei daugiau danų visus metus rinktųsi ne automobilį, o dviratį, rodo naujas tyrimas, kurį Danijos pramonės konfederacijos užsakymu atliko konsultacinė įmonė „Incentive”.
Tyrimas aiškinosi, kokią įtaką kasmetinio dviračių transporto intensyvumo išaugimas 10 procentų padarytų eismui, prasirgtų dienų skaičiui ir ekonomikai.
Paaiškėjo, kad prasirgtų dienų skaičius iš viso sumažėtų 267 tūkstančiais – iš jų 112 tūkstančių būtų darbo dienos. Tokia išvada remiasi ankstesniais tyrimais, parodžiusiais, kad kasmet dviračiu papildomai nuvažiuojant 1200 kilometrų prasirgtų dienų skaičius sumažėtų viena diena.
Be to, tyrimu išsiaiškinta, kad ekonomika tokiu atveju laimėtų 1,137 milijono kronų (152 tūkstančius eurų) per metus.
Galiausiai, transporto grūsčių laikas sostinėje ir aplink ją, kur dviratininkų įtaka labiausiai pajuntama, sutrumpėtų šešiais procentais.
Pasak Michaelio Svane, Danijos transporto federacijos vadovo, šie skaičiavimai parodo iniciatyvų, kuriomis siekiama paskatinti danus dar daugiau važinėtis dviračiais, svarbą.
„Nestebina, kad važinėjimasis dviračiu daro teigiamą poveikį Danijai. Tačiau nesitikėjau, jog įtaka ekonomikai, visuomenės sveikatai ir transportui yra tokia didelė. Šie skaičiavimai pateikia didelius ir labai tikslius skaičius, ką mes galime laimėti, jei daugiau danų rinktųsi ne automobilį, o dviratį „, – sakė M. Svane.
Viena iš kompanijų, jau besiimančių veiksmų ir norinčių paskatinti savo darbuotojus daugiau važinėtis dviračiu, yra „Agilent Technologies” Glostrupe.
Atlikę darbuotojų transporto įpročių tyrimą, „Agilent Technologies” išsiaiškino, kad daugelis kompanijos darbuotojų, gyvenančių mažiau nei 15 km nuo darbo, vis tiek renkasi į darbą keliauti automobiliu ar viešuoju transportu.
Būtų žymiai geriau, jei šie darbuotojai į darbą keliautų dviračiu, netgi ir todėl, kad taip išvengtų problemų dėl kelių ar geležinkelio remonto ir į darbą atvyktų greičiau, sako „Agilent Technologies” žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė Lene Klejs Stuhr.
„Manome, kad darbuotojų pasitenkinimas išaugtų, jei daugiau žmonių važiuotų dviračiu užuot strigę kamščiuose. Todėl norime paskatinti, kad daugiau darbuotojų dviratį laikytų tinkamiausia transporto priemone nusigauti į darbą. Kopenhagos geležinkelio remontas paveiks mūsų darbuotojų kelionės į darbą ir iš jo trukmę. Kai kurie darbuotojai gali netgi svarstyti apie darbo pakeitimą, o to mes norėtume išvengti”, – aiškina L. K. Stuhr.
Stengdamasi paskatinti dviračių kultūrą, įmonė rengia skolinimosi sistemą, pagal kurią darbuotojai galėtų pasiskolinti įvairiausių dviračių ir jais keliauti į darbą ir iš jo.
„Vienas svarbiausių faktorių, nulemsiančių mūsų sėkmę, yra tai, kad per artimiausius metus mes nepatirsime didelės darbuotojų netekties. Tad paskatinti kuo daugiau žmonių dviračiu keliauti į darbą yra vienas iš dalykų, nulemsiančių darbuotojų išlaikymą”, – tvirtina L. K. Stuhr.
M. Svane giria tokias kompanijas kaip „Agilent Technologies”, kad šios prisiima atsakomybę už darbuotojų keliavimo įpročius ir ragina žmones važinėti dviračiu. Jis sako, kad nacionalinio dviračių fondo įsteigimas padėtų dar labiau sutelkti pastangas važinėjimo dviračiais skatinimui.
„Paskatinti kuo daugiau žmonių į darbą ir iš jo keliauti dviračiu aktualu visiems. Kuo daugiau žmonių taip darys, tuo daugiau turėsime erdvės keliuose”, – neabejoja M. Svane.
Parengta pagal thelocal.dk.
