Atvykėlių kalbos kursų apmokestinimas Danijoje gali sumažinti besimokančiųjų skaičių, o mokytojai neteks savo darbų, teigia „Lærdansk” kalbos mokyklų administratoriai ir studentai.
Anksčiau šį mėnesį paskelbtas mokesčių planas turės įtakos ne tik danų kalbos kusams, bet ir atvykėlių nedarbo išmokoms.
Vasarį vyriausybė pasiekė susitarimą su Danijos liaudies partija (Dansk Folkeparti, DF), dėl kurio šalies mokesčių pajamos sumažės penkiais milijardais kronų (670 milijonų kronų).
Mokesčių planas iš dalies bus finansuojamas užsienio piliečių, gyvenančių Danijoje, gerovės apribojimais, įskaitant apmokėjimą už danų kalbos pamokas ir apribojimus valstybės paramai nedirbantiems.
Vos paskelbus apie mokesčių pertvarkos planą Danijoje gyvenantys užsienio piliečiai ėmė svarstyti, kokios pasekmės laukia netekus tokių privalumų kaip nemokami danų kalbos kursai ar draudimas nedarbo atveju.
„Lærdansk’, Danijos valstybinės kalbos mokyklos, interneto svetainėje skelbiama: „Nemokami visų lygių danų kalbos kursai”. Tačiau nemokami jie bus nebeilgai.
Nuo šių metų liepos 1-osios Danijoje dirbantys ar studijuojantys užsienio piliečiai turės susimokėti 2000 kronų (268 eurus) už kiekvieną danų kalbos modulį „Lærdansk”. Naujoji taisyklė neapima pabėgėlių, kuriems kalbos kursai yra privalomi.
„Lærdansk” vadovas Gerhardas Korbo prognozuoja, kad įsigaliojus šiems pokyčiams besimokančiųjų kalbos skaičius sumažės.
„Mes turime mokyklų, kuriose mokosi beveik vien pabėgėliai, tačiau kitose mokyklose pabėgėlių yra mažiau, jie apskritai sudaro tik 20 procentų mokinių, tad likusiems 80 procentų už kursus teks mokėti”,- sakė G. Korbo.
„Lærdansk” atliktas tyrimas parodė, kad 74 procentai besimokančiųjų atsisakytų mokėti už danų kalbos kursus, tuo tarpu 10 procentų sutiktų mokėti, teigia Marianne Jensen, „Lærdansk” mokyklos Aarhuse vadovė.
„Tai reiškia, kad realiai studentų mokykloje sumažės maždaug perpus”, – sakė M. Jensen, pabrėždama, jog dėl to ženkliai sumažės „Lærdansk” darbuotojų.
Nors „Lærdansk” gauna finansinę paramą iš savivaldybių, G. Korbo neabejoja, kad sumažėjus studentų „Lærdansk” teks atsisveikinti su kai kuriais mokytojais.
Sprendimas taip pat liečia studentus, planuojančius pasilikti Danijoje po studijų baigimo. Janas Psuja, Aarhuso universiteto studentas iš Lenkijos, tvirtina mokėsiantis už danų kalbos kursus, nes jie jam paprasčiausiai reikalingi.
„Jei noriu čia rasti darbą pilnu etatu, daugeliu atvejų man reikia danų kalbos”, – aiškina J. Psuja, jau dvejus metus besimokantis „Laerdansk”.
J. Psuja teigia suprantantis, kad apmokestinant danų kalbos kursus siekiama sumažinti mokesčius, kas yra gerai, tačiau, studento manymu, „jiems reikėjo pagalvoti apie alternatyvius variantus”.
„Vyriausybė supranta, kad Danijai daugelyje sričių stinga darbuotojų, tad reikėtų skatinti žmones atvykti ir likti dirbti čia, tačiau jie elgiasi priešingai, ko aš nesuprantu”, – aiškina J. Psuja, pažymėdamas, jog universitetuose taip pat sumažinta ir programų anglų kalba.
Kaip teigiama jų puslapyje, „Lærdansk” šiuo metu turi 400 darbuotojų ir 10000 studentų.
Mokesčių reformos planas taip pat palies užsienio piliečių gaunamas gerovės išmokas, vadinamas kontanthjælp, taip pat nedarbo draudimo išmokas iš a-kasse.
Norintys gauti kontanthjælp dabar turės būti išgyvenę Danijoje devynerius iš pastarųjų dešimties metų. Anksčiau buvo reikalaujama būti išgyvenus septynerius iš pastarųjų aštuonerių metų. Taip pat pridėtas papildomas reikalavimas būti išdirbusiam mažiausiai dvejus su puse metų iš minėtųjų dešimties, jei užsienio pilietis nori gauti išmoką.
Naujosios taisyklės atspindi politikos kryptį, pabrėžiančią, kad tokia pagalba turėtų būti „uždirbama”.
„Kvalifikaciniai principai rodo, kad išankstinė prieigos prie visiškos socialinės gerovės sąlyga yra ta, jog asmuo privalo turėti stiprų ryšį su Danijos visuomene ir būti prisidėjęs prie jos per ilgą laiką”, – rašoma plano tekste.
A-kasse yra Danijos nedarbo draudimo sistema, kurios narystė įgyjama mokant kasmėnesinį mokestį.
Šiuo metu a-kasse nariai gali gauti nedarbo išmokas, jei yra nepertraukiamai mokėję narystės mokestį vienerius metus. Naujuoju planu pridedamas dar vienas reikalavimas: būti išgyvenus vienoje iš Europos ekonominės erdvės valstybių mažiausiai septynerius iš pastarųjų aštuonerių metų.
Rasmusas Feltas, Min a-kasse viešųjų ryšių ir analizės vadovas, kritiškai vertina vyriausybės sprendimą.
„Tai neteisinga, atrodo, kad vyriausybė nori išvaryti užsieniečius ir apsunkinti gyvenimą Danijoje”, – sako R. Feltas, pridėdamas neabejojantis, jog taisyklių pasikeitimas pavers Danijos gyventojus finansiškai nestabiliais.
Parengta pagal thelocal.dk.
