Dėl švelnaus kailio auginamos audinės yra vieninteliai gyvūnai, užsikrėtę koronavirusu ir užkrėtę juo žmones. Dėl to atsirado grėsmė viruso plitimo suvaldymui.
Nors anksčiau šie maži balti gyvūnėliai neturėjo didelės įtakos viruso plitimui, neseniai Danijoje nuskambėjo pavojaus varpai.
Tad kokia situacija yra dabar ir ką visa tai reiškia audinių auginimo industrijai?
Kada audinės ėmė užsikrėsti?
Pirmasis audinių užsikrėtimo naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2 atvejis, po kurio nuo audinių užsikrėtė ūkio darbuotojas, užfiksuotas balandį Nydrelanduose. Nustatyta, kad žmogus gali apkrėsti audinę, o audinė – žmogų.
Nuo to laiko daugelyje kitų šalių, įskaitant Daniją, Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Švediją ir Jungtines Valstijas, buvo pranešta apie audinių užsikrėtimus.
Danijoje, didžiausioje pasaulyje audinių kailių eksportuotojoje ir labiausiai paveiktoje šalyje užsikrėtusių audinių atžvilgiu, nukentėjo daugiau nei 280 audinių ūkių, gyvūnėliai buvo išgaišinti.
Nors naujuoju koronavirusu apsikrėsti gali ir kiti gyvūnai, pavyzdžiui, katės, kol kas nežinoma, ar jie gali užkrėsti žmones.
Tad kodėl taip nutiko su audinėmis? Pasak ekspertų, sergančios audinės labiau linkusios užkrėsti žmones, nes gyvendamos ankštuose narvuose yra smarkiau paveikiamos viruso ir pačios yra labiau užkrečiamos.
Koks pavojus kyla žmonėms?
Mutavusi viruso atmaina, kuria galima užsikrėsti nuo audinių, nėra pavojingesnė už kitas atmainas.
Tačiau mokslininkai įspėja, kad audinės gali tapti viruso šaltiniu, lengvai apkrečiančiu žmones ir atnešti naujų mutacijų. Todėl audinių ūkiai skatinami intensyvinti testavimą.
Daugelyje paveiktų šalių užkrėstuose ūkiuose audinės buvo sunaikintos.
Kodėl Danija paskelbė pavojaus signalą?
RNA virusai, tokie, kaip naujasis koronavirusas, pirmą sykį aptiktas Kinijoje 2019-ųjų pabaigoje, nuolatos mutuoja, bet didesnių paskemių dėl to nebūna.
Tačiau lapkričio pradžioje Danijos infekcinių ligų instituto SSI ekspertai aptiko naują viruso atmainą, pavadintą penktuoju klasteriu.
Ši atmaina pasižymi mutacija, paveikianti viruso spyglio (smaigalio) baltymą, kuriuo naudodamasis virusas pakliūva į ląsteles. Tai ekspertams sukėlė nerimą, nes tokie pokyčiai gali paveikti imuninės sistemos gebėjimą aptikti infekciją, mat dauguma vakcinų „išmoko” imuninę sistemą blokuoti smaigalio baltymą.
Dėl šios priežasties bet kuri būsima vakcina nuo COVID-19 šiai atmainai būtų mažiau veiksminga.
Praėjusią savaitę paskelbta, kad nuo rugsėjo vidurio užsikrėtimų penktuoju klasteriu tarp žmonių ar audinių nebeužfiksuota, tad ši atmaina „veikiausiai išnyks”.
Mokslininkai vis dar išlieka atsargūs, vertindami tikrąjį mutacijos poveikį, daromą vakcinoms.
Tai gali turėti poveikį vystomų vakcinų efektyvumui, tačiau tebevykdomi tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, koks šių galimų pasekmių mastas.
Kokių priemonių ėmėsi Danija?
Išsiaiškinus apie mutaciją, Danijos vyriausybė, jau nurodžiusi užkrėstiems ūkiams sunaikinti gyvūnėlius, paskelbė, kad šalyje bus išskerstos visos audinės, kurių yra nuo 15 iki 17 milijonų. Tai sukėlė ūkininkų pasipiktinimą, Aalburge ir Aarhuse vyko protestai.
Taip pat nustatyti griežti ribojimai tuose regionuose, kur fiksuoti užsikrėtimai penktojo klasterio atmaina.
Visgi vėliau vyriausybė pripažino, kad neturėjo pakankamo teisinio pagrindo nurodyti sunaikinti visas audines.
Ketvirtadienį Danijos premjerė Mette Frederiksen atsiprašė dėl netinkamo krizės valdymo.
„Man tikrai nesunku atsiprašyti dėl to, kaip pakrypo įvykiai – juk padarėme klaidų. Tai ne ūkininkų kaltė, taip nutiko dėl koronaviruso”, – kalbėjo vyriausybės vadovė.
Praėjusią savaitę dėl šių veiksmų atsiprašė ir šalies žemės ūkio ministras Mogensas Jensenas. Netrukus po to jis atsistatydino.
Remiantis naujausiais duomenimis, jau sunaikinta daugiau nei du trečdaliai visų Danijos audinių.
Penktadienį Danijos vyriausybė paskelbė svarstanti iškasti paskerstas audines ir jas sudeginti. Taip ketinama daryti todėl, kad, užkasus paskerstus gyvūnėlius, jie į dirvą išskiria didelį kiekį azoto ir fosforo.
Kai tai reiškia audinių auginimo industrijai?
Visų audinių sunaikinimas Danijoje ir Nyderlanduose reiškia, kad mados namams audinių kailius tiekianti industrija niekados nebeatsigaus. Taip tvirtina audinių augintojai, teigiantys, jog audines reikia auginti daugiau nei 10 metų, o gal net ir 20 metų, jei norima išgauti aukščiausios kokybės kailius.
Dar iki viruso pasklidimo šis sektorius pastaraisiais metais patyrė sunkumų dėl augančio pasipriešinimo natūralių kailių dėvėjimui.
Kai kuriose šalyse audinių audinimas jau uždraustas, o tokie didieji mados namai kaip „Chanel” ar „Gucci” natūralaus kailio nebenaudoja. Dėl šios priežasties kailių kaina gerokai krito. Gamtosaugos aktyvistai aiškina, kad audinių ūkiai yra ne tik beprasmio gyvūnėlių kankinimo vieta, bet ir tiksinti mirtinų ligų bomba.
Danijos statistikos agentūros duomenys rodo, kad nuo 2013 iki 2019 metų audinių kailių eksportas sumažėjo 63 proc.
Didžiausia audinių kailių eksporto rinka yra Kinija. Tiesa, Kinija yra ir viena didžiųjų audinių augintojų. Kita svarbi rinka – Pietų Korėja. Kinijoje natūralus kailis yra statuso ženklas. Tiesa, jaunoji karta jau po truputį nusigręžia nuo natūralaus kailio. Be to, koronavirusas sukėlė įtampą dėl prekybos gyvūninės kilmės produktais.
Europoje audinių auginimas taip pat pakankamai intensyvus. Po Danijos didžiausios augintojo Europoje yra Lenkija, Nyderlandai, Suomija, Lietuva ir Graikija.
Pasak Danijos karališkosios akademijos mados skyriaus vadovės Else Skjold, nors gyvūnų auginimas kailiams yra kontroversiška veikla, jos manymu, Danijos ūkiuose taikomi aukšti standartai. Todėl viena iš Danijos pasitraukimo pasėkmių – gyvūnų gerovės suprastėjimo rizika. „Audinių auginimas tose šalyse, kur ši veikla yra menkiau reguliuojama ir kontroliuojama, suintensyvės”, – neabejoja E. Skjold.
Parengta pagal thelocal.dk ir bbc.com.
