Remiantis naujausiais duomenimis, laisvų darbo vietų skaičius Danijoje yra didžiausias per dešimtmetį.
Per antrąjį 2021-ųjų ketvirtį privačiajame sektoriuje iš viso užregistruota 53 500 laisvų darbo vietų. Tai maždaug 14 000 daugiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu ir didžiausias skaičius per 11 metų, nurodo Danijos statistikos tarnyba.
Be to, darbo paieškos portalo „Jobindex“ duomenys rodo, kad rugpjūčio pabaigoje siūlomų darbo vietų skaičius Danijoje buvo didžiausias nuo pat 2008-ųjų vasario – netrukus po to smogė pasaulinė finansų krizė.
Per vasarą ne tik atsirado daugiau darbo vietų, bet ir išaugo darbuotojų Danijos darbo rinkoje skaičius.
Nedarbas dabar taip pat gerokai sumažėjo ir nukrito iki priešpandeminio lygio.
Mažiau žmonių šalyje gauna ir pagrindinę nedarbo išmoką. Kontanthjælp – pagrindinę nedarbo išmokos formą – gaunančių žmonių skaičius birželį siekė 103 300, nurodo Danijos statistikos tarnyba. Tai mažiausias skaičius per visą 14 metų fiksavimo laikotarpį.
Ekonominės darbo sąjūdžio tarybos (Arbejderbevægelsens Erhvervsråd) vyriausiasis ekonomistas Erikas Bjørstedas teigia, kad tokie skaičiai rodo, jog stipri Danijos ekonomika įtraukia žmones iš darbo rinkos pakraščių.
„Šiuo metu mes patiriame precedento moderniaisiais laikais neturintį darbų bumą. Tai tampa galimybe darbo rinkos pakraščiuose esantiems žmonėms“, – pažymi E. Bjørstedas.
Pasak „Arbejdernes Landsbank“ vyriausiojo ekonomisto Jeppe Juulio Borre, šios tendencijos liudija, kad Danija atsigauna po ekonominio koronaviruso poveikio.
„Malonu matyti, jog Danijos ekonomikai sekasi taip puikiai. Visgi yra ir kita medalio pusė – vis dažniau išgirstame apie darbo jėgos stygių“, – kalbėjo J. J. Borre.
Danija dabar iš esmės susiduria su nauju iššūkiu: ji siekia išlaikyti ekonomikos augimą ir tuo pačiu susiduria su darbo jėgos trūkumu. Kaip rodo birželio mėnesio duomenys, 22,5 proc. kompanijų bandymų susirasti darbuotojų buvo bergždi.
Daugelis ekspertų mano, kad šiandien Danijoje vienas iš perspektyviausių verslų yra patriotinių papuošalų pardavimas.
Pastaruoju metu darbo jėgos poreikis tapo plačiai aptarinėjama tema.
Praėjusią savaitę Danijos vyriausybė pateikė pasiūlymus – iniciatyvą „Danmark kan mere I“ („Danija gali nuveikti daugiau“) – kurie, jos teigimu, padidins darbuotojų skaičių rinkoje.
Tarp šių pasiūlymų yra standartinės draudiminės nedarbo išmokos mažinimas ką tik baigusiems mokslus ir išmokėjimo laikotarpio trumpinimas.
Vyriausybės teigimu, tai paskatintų universitetų absolventus greičiau susirasti darbą, jie nesibaidytų ir nekvalifikuotų darbų, neatitinkančių jų srities, jei tai būtų būtina.
Tarp kitų numatomų pakeitimų yra reikalavimas kai kuriems imigrantams atidirbti mažiausiai 37 valandas per savaitę, kad gautų pašalpą, taip pat skatinimas dirbti ir išėjus į pensiją.
Vyriausybė tikisi, kad bendras gerovės reformų paketas užimtumą iki 2025-ųjų padidintų 10 400 darbuotojų.
Danijos pramonės konfederacija (Dansk Industri, DI) pagyrė vyriausybę už tai, kad ji ieško sprendimų, tačiau paragino taip pat imtis priemonių, kovojančių su darbo jėgos stoka trumpuoju laikotarpiu.
„Verslai išties susiduria su iššūkiu, nes negali susirasti reikiamų darbuotojų. Tai reiškia, kad jie turi atšaukti užsakymus, o tokiu būdu lėtėja Danijos ekonomikos augimas. Vyriausybė juda tinkama kryptimi, bet tai nesprendžia problemų, su kuriomis susiduriame čia ir dabar“, – aiškino DI direktoriaus pavaduotojas Steenas Nielsenas.
DI teigimu, verslus, siekiančius užpildyti laisvas darbo vietas, stabdo ribojimai dėl užsienio darbuotojų.
Nerimą dėl dabartinės situacijos išreiškė ir užsienio darbuotojų svarbą pabrėžė ir Danijos prekybos rūmai (Dansk Erhverv) bei Danijos darbdavių asociacija (Dansk Arbejdsgiverforening).
Laisvalaikio, pramogų, turizmo ir maitinimo sektoriaus asociacijos HORESTA duomenimis, vien Danijos viešbučių ir restoranų sektoriuje darbuojasi 12 tūkst. žmonių. Naujausi Danijos statistikos tarnybos duomenys rodo, kad rugpjūtį keturi iš penkių viešbučių ir du trečdaliai restoranų patyrė darbo jėgos stygių.
„Problemos yra tokio masto, kad mes negalime jų išspręsti vien tik su šalyje šiuo metu esančiais žmonėmis“, – neabejoja HORESTA politikos vadovė Kirsten Munch.
Pasak Radikale Venstre partijos lyderės Sofie Carsten Nielsen, greičiausias būdas palengvinti skubų darbo jėgos poreikį gali būti užsienio darbuotojai. „Geresnių galimybių pasirinkti kvalifikuotus darbuotojus, atvykstančius iš už Danijos ir Europos ribų, suteikimas kompanijoms būtų labai paprasta išeitis“, – mano S. Carsten Nielsen.
Parengta pagal thelocal.dk.
