Šių metų kovo 28-ąją vykusioje spaudos konferencijoje „Uber Nordic” atstovas spaudai Kristianas Agerbo informavimo visuomenę, kad pavežėjimo paslauga traukiasi iš Danijos, o tą nulėmė naujas įstatymas, priimtas 2017-ųjų vasarį, kuriuo reikalaujama, kad pavežėjimo paslaugas vykdančiuose automobiliuose turi būti sėdynių jutikliai, vaizdo stebėjimo įranga ir taksometrai.
Po trijų savaičių „Uber” pavežė jo paskutinįjį klientą Kopenhagoje, o daugiau nei 300000 paslaugos vartotojų Danijoje liko tik brangiau kainuojantys įprastiniai taksi. Tačiau ilgai netruko, kol atsirado alternatyva, turinti labai pažįstamą pavadinimą.
Tai šio verslo naujokė „Ubr City”. Priešingai nei „Uber”, kuris skelbiasi esąs pavežėjimo paslauga, „Ubr City” save apibūdina kaip „krovinių ir pervežimo paslaugą”, siūlančią įvairių daiktų, pavyzdžiui, krepšių ar dviračių, pervežimą 70 kilometrų spinduliu aplink Kopenhagą.
Gegužės 15-ąją bendraįkūrėjas ir atstovas spaudai Peras Jakobsenas pristatė visiškai naują paslaugą, kuri netrukus pradėjo veikti. Nepaisant to, kad paslauga pristatoma kaip pavežėjimas, vartotojai taip pat turi galimybę važiuoti su savo daiktais. Tokiu būtu mobiliąja aplikacija ir paslauga gali naudotis kiekvienas, jei tik jis su savimi kažką veža. Štai paslaugą išbandžiusiems dienraščio „Berlingske” žurnalistams buvo leista vežtis viso labo rašiklį.
Tačiau tarnybų reakcija neužtruko. Praėjus vos keturioms valandoms po pristatymo spaudos konferencijos Danijos transporto tarnyba apie „Ubr City” pranešė policijai. „Policija vertins, ar „Ubr City” pažeidžia įstatymą be leidimo veždama keleivius”, – teigė tarnybos direktoriaus pavaduotojas Keldas Ludvigsenas.
Skubiu ir kontroversišku atsaku „Ubr City” nutarė atsakyti tuo pačiu ir apkaltino valstybinę instituciją piktnaudžiavimu.
„Transporto tarnyba su mumis nesusisiekė, kaip reikalaujama Viešojo administravimo įstatyme. Danijoje mes turime puikią administracinę praktiką, o šiuo atveju ji ignoruojama ir mes esame persekiojami. Mažiausia, ką Transporto tarnyba galėjo padaryti, tai pasikviesti mus į susitikimą, kad galėtume viską aptarti, užuot apskundusi mus policijai ir aiškinusis žiniasklaidoje”, – piktinosi P. Jakobsenas.
„Mes neturime ko slėpti. Jei kas nors įtikins mus, kad darome kažką nelegalaus, jau kitą dieną mes užsidarysime”, – pridėjo „Ubr City” atstovas spaudai. Jo nuomone, „Ubr City” veikla yra visiškai legali, P. Jakobsenas tikino, kad šiuo klausimu buvo konsultuojamasi su teisininkais ir gautas jų patvirtinimas.
Pasak „Berlingske Business”, P. Jakobsenas buvo įkūręs devynias atskiras kompanijas, visos iš jų bankrutavo. „Manau, tai rodo, kad aš tinkamai pasirenku iššūkius. Kiekviena kompanija turi savo istoriją”, – sakė P. Jakobsenas.
Larsas Hjartbo, „Ubr City” bendrasavininkis, „Ritzau” aiškino, kodėl buvo pasirinktas toks pavadinimas: „Manau, radome iš tiesų gerą pavadinimą, kuris yra lengvai ištariamas”. Paklaustas, ar tarp jų ir „Uber” dėl pavadinimo gali kilti problemų, susisujusių su prekės ženklu, L. Hjartbo pateikė tvirtą atsakymą: „Mūsų pavadinime trūksta „e” raidės, rašyba kitokia, logotipas taip pat skiriasi. Tad nemanome, kad panašumas yra toks akivaizdus, jog dėl to būtų problemų”.
„Dar daugiau, „Google”, kuriai priklauso dalis „Uber”, pavadinimą patvirtino”, – kitą aspektą pabrėžė L. Hjartbo.
Parengta pagal „Business Insider Nordic”
