Iš šalies Danija ir Švedija atrodo panašios, tačiau, reaguodamos į koronavirusą, šios šalys imasi skirtingų priemonių. Kodėl valstybės reaguoja skirtingai ir kurios priemonės, kovojant su šia liga, yra tinkamesnės?
(Søren Brostrøm, Danijos sveikatos valdybos generalinis direktorius)
Skirtumai yra gana dideli. Danija buvo viena iš pirmųjų šalių Europoje dėl koronaviruso užvėrusių savo sienas, uždariusių visas mokyklas, vaikų darželius, restoranus ir kavines bei uždraudusi visus daugiau nei dešimties žmonių susibūrimus. Švedijoje vaikų darželiai, pradinės mokyklos, barai ir kavinės vis dar veikia kaip įprasta.
Aarhus universiteto epidemiologas Christian Wejse teigė palaikantis greitus Danijos veiksmus, siekiant sulėtinti pandemijos vystymąsi.
„Manau, kad turime drąsią vyriausybę, kuri buvo pasirengusi reaguoti labai greitai ir dramatiškai, nors tai ir turi rimtų padarinių ekonomikai”, – jis sakė „The Local”.
Bet net Søren Brostrøm, Danijos sveikatos valdybos generalinis direktorius, penktadienio sprendimą uždaryti Danijos sienas apibūdino kaip „politinį sprendimą“.
Švedijos epidemiologas Anders Tegnel, priėmęs pagrindinius sprendimus dėl Švedijos pozicijos kovoje su koronavirusu, paaiškino, kodėl Švedija neskubėjo imtis tokių drastiškų sprendimų.
„Švedijoje, mūsų vertinimu, nebėra svarbu uždaryti sienas, nes infekcija jau ir taip išplitusi visose Europos šalyse, tad kelionių sustabdymas neturės jokio poveikio“, – sakė jis.
Tos pačios priežastys lėmė šalies sprendimą dar neuždaryti pradinių mokyklų ir vaikų darželių.
„Mokyklų uždarymas yra labai reikšminga, labai sudėtinga priemonė, ir mes apie tai daug diskutavome“, – sakė jis. „Žinome, kad dėl uždarytų mokyklų pamatytume labai daug neigiamų padarinių: prarastume sveikatos priežiūros srityje dirbančius darbuotojus tokiu mastu, kuris yra visiškai nepriimtinas Švedijai.”
„Į mokyklas neinantys vaikai susitinka su daugybe kitų žmonių, todėl padidėja infekcijos plitimo kitiems pavojus, taip pat padidėja rizika ją išplatinti vyresnio amžiaus žmonėms, kuriuos, mūsų manymu, labai svarbu apsaugoti”.
Pirmadienį Danijos sveikatos apsaugos ministras Magnus Heunicke leido suprasti, kad kai kurie jo vyriausybės veiksmai neturėjo jokių juos patvirtinančių medicininių ar mokslinių įrodymų.
„Neturime įrodymų, kad viskas, ką darome, veikia”, – sakė jis. „Tačiau verčiau šiandien žengti per toli, nei per tris savaites pastebėti, kad padarėme per mažai”.
Demografiniai šalių skirtumai taip pat gali turėti įtakos jų sprendimams: Švedijos gyventojų tankumas yra 25 viename kvadratiniame kilometre, o Danijoje – 137 gyventojai viename kvadratiniame kilometre (nors didžioji Švedijos gyventojų dalis yra sutelkta didžiuosiuose miestuose).
Tačiau Tegnell teigė, kad koronaviruso krizė atskleidė gilesnius kultūrinius skirtumus tarp dviejų šalių, nei tikėtasi.
„Tarp Švedijos ir Danijos yra daugiau skirtumų, nei mes manėme“, – sakė jis. „Mes kalbame beveik ta pačia kalba, mus sieja bendra istorija ir kultūra. Tačiau socialinės sistemos yra skirtingos ir šalių gyventojai į situacijas reaguoja skirtingai.”
Jis teigė, kad nors šiuo metu sunku vertinti, tačiau, jo manymu, Danijos vyriausybė sprendimus priėmė per greitai.
„Žiūrint iš Švedijos pusės atrodo, kad reaguojate šiek tiek per greitai“, – sakė jis. „Kai visa tai baigsis, pažiūrėsime, kam šioje situacijoje pavyko geriau”.
Šaltinis: thelocal.dk
