Maždaug pusė mažmeninės prekybos įmonių Danijoje numato, kad per artimiausius tris mėnesius jų prekių kainos padidės.
Nors infliacija kiekvieną iš pastarųjų trijų mėnesių Danijoje mažėjo, pusė šalies mažmeninės prekybos įmonių teigia, kad per ateinančius tris mėnesius numato kainų padidėjimą.
Remiantis Danijos statistikos departamento paskelbtais duomenimis, apie 54 proc. mažmenininkų, neįskaitant automobilių pardavėjų, teigia numatantys, kad kainos padidės.
Maždaug 43 proc. mažmenininkų teigia numatantys, kad kainos bus „maždaug tokios pačios kaip dabartinis lygis“, o tik 3 proc. mano, jog kainos mažės.
Mažmeninėmis prekybos įmonėmis vadinamos tos, kurios parduoda tiesiogiai vartotojams, o ne kitoms įmonėms.
Taip pat yra požymių, kad mažmenininkai parduoda prekes iš savo atsargų, o ne susieja kapitalą su naujomis atsargomis. Maždaug pusė mažmenininkų sausį Danijos statistikos tarnybai sakė, kad jų atsargos buvo itin gausios, tačiau vasarį ši dalis sumažėjo iki ketvirtadalio.
„Matome, kad mažmeninės prekybos reikalai klostosi šiek tiek geriau. Jie nebe taip pesimistiškai nusiteikę ir nebegalvoja, kad turi pernelyg daug atsargų. Ir kai kurie iš jų mano, kad gali pakelti kainas“, – sakė „Danske Bank“ vyresnioji ekonomistė Louise Aggerstrøm Hansen.
„Kai yra manančių, kad galima padidinti kainas, tikriausiai taip ir nutiks. Ir tada mes jau nesuvaldysime šios infliacijos problemos“, – pridūrė ekspertė.
„Suprantama, tai vertinama kaip teigiamas dalykas, nes įmonėms sekasi geriau ir užsidarymo rizika tampa mažesnė. Tačiau esame tokioje situacijoje, kai suvaldyti infliaciją darosi vis sunkiau“, – pažymėjo L. Aggerstrøm Hansen.
Pastaraisiais mėnesiais mažėjanti infliacija daugiausia susijusi su energijos kainų kritimu. Ekonomistai linkę infliacijos priemones, į kurias neįtraukiamos energijos ir maisto kainos, traktuoti kaip būdą įvertinti, kokiu mastu infliacija įsitvirtino kitose ekonomikos srityse.
Šis infliacijos matas, neįskaitant energijos ir maisto, vadinamas „pagrindine infliacija“, buvo mažesnis už bendrą infliacijos lygį rudenį, kai pastarasis rodiklis pasiekė aukščiausią tašką (apie 6 proc., palyginti su 10 proc.).
Tačiau pagrindinė infliacija vis vien toliau augo, o bendras energija paremtas infliacijos lygis nuo tada pradėjo mažėti. Tai ženklas, kad galutinės kainos vartotojams trumpuoju laikotarpiu gali išlikti aukštos, net jei sąskaitos už energiją ir bus mažesnės, nei buvo 2022 metais.
„Tai yra šiek tiek paradoksalu, nes jei viskas klostysis nepakankamai blogai, infliacijos nesuvaldysime. Tad centriniai bankai turės vėl kelti palūkanas, kad situacija pablogėtų“, – aiškina L. Aggerstrøm Hansen.
Parengta pagal thelocal.dk.
