Pastoviai keliaujančių iš namų į darbą ir atgal dviračiu dalis Kopenhagoje išaugo: nuo 43 procentų 2017-aisiais iki 49 procentų 2018-aisiais. Tokie šešių procentų šuoliai ir taip nėra įprasti, tačiau Danijos sostinė nemiega ant laurų. Kad pagerintų oro kokybę ir sumažintų transporto spūstis, Kopenhagos savivaldybės „Dviračių prioriteto planas 2017 – 2025 metams” („Cykelstiprioriteringsplanen 2017 – 2025) siekia ant dviračių pasodinti dar daugiau žmonių. Tikslas buvo padidinti kelionių dviračiu kiekį iki 50 procentų – panašu, kad šiemet jis bus pranoktas.
Visgi tai nėra pernakt įvykusi sėkmės istorija: Kopenhaga ilgus metus buvo dviračių miestas. Mieste kasmet nuo 1912-ųjų iki 1969-ųjų buvo nutiesiamas mažiausiai 1,6 kilometro ilgio dviračių takas.
Nuo 1970 iki 1974-ųjų šie darbai buvo trumpam nutrūkę, tačiau nuo 1975-ųjų iki 1985-ųjų jie tapo dar spartesni: kasmet buvo nutiesiama po daugiau nei aštuonis kilometrus dviračių tako.
Per pastaruosius 20 metų dviračių transportas išaugo 68 procentais. Taip yra iš dalies todėl, kad Kopenhagos gyventojų skaičius stabiliai auga. Be to, pastarąjį dešimtmetį vairuoti Kopenhagoje darosi vis didesnis iššūkis dėl žiedinės metro linijos (Cityringen) statybos darbų.
Nuo 2012-ųjų iki 2013-ųjų važinėjančių dviračiu iš namų į darbą ir atgal padaugėjo nuo 36 iki 45 procentų, o 2016-aisiais urbanistas Mikaelis Colville-Andersenas rašė: „Pirmą kartą nuo to laiko, kai mieste imta fiksuoti transportą miesto centre, yra daugiau dviračių nei automobilių. Tai aiškiai rodo, kad tęstinė savivaldybės politika ir investicijos į infrastruktūrą atsiperka”.
Pasak pastarosios savivaldybės dviračių transporto ataskaitos, „būtina besitęsianti dviračių infrastruktūros plėtra”.
Visgi šiai infrastruktūrai bus išleidžiama mažiau lėšų, nes Nacionalinis kelių direktoratas mažina transportui skirtas lėšas. Tačiau Kopenhaga mėgins sumažinti motorinių transporto priemonių mažiau kainuojančiais būdais, pavyzdžiui, mažindama parkavimosi erdvių automobiliams ir didindama jų dviratininkams – tai efektyviau tiek kaštų, tiek erdvės atžvilgiu.
Nors važinėjimas dviračiu iš namų į darbą ir atgal stabiliai auga, visų kelionių dviračiu išlieka 28 procentai.
Visų važiavimų automobiliu procentas nuo 2017 iki 2018 metų išaugo nuo 31 iki 32 procentų – tai nepatogus faktas savivaldybei, siekiančiai iki 2025-ųjų sumažinti bendrą kelionių automobiliu kiekį iki 25 procentų.
„Kadangi vietos mieste yra ribotai, ypač miesto tankumyne, kur dviračių takai patiria didžiausią spaudimą, būtina didelėje miesto kelių dalyje pirmenybę teikti dviračių transportui. Kelionių automobiliu skaičius turi būti sumažintas septyniais procentiniais punktais”, – teigiama naujajame savivaldybės mobilumo plane.
Kelionių automobiliu sumažinimas ir važinėjimo dviračiu skatinimas turi teigiamą poveikį sveikatai. 2018-aisiais „Dansk Industri” paskelbė tyrimą, kokia būtų ekonominė nauda, jei dviračių eismas Kopenhagoje suintensyvėtų 10 procentų: miesto gyventojai, važiuodami į darbą dviračiu, taptų sveikesni ir per metus visų darbuotojų dėl ligos praleidžiamų dienų bendras skaičius sumažėtų 109 tūkstančiais, o kompanijos dėl to sutaupytų po 62,5 milijono eurų kasmet.
Parengta pagal forbes.com.
