Koronaviruso atvejų skaičius Danijoje yra pakankamai didelis, kad būtų galima svarstyti apie tokių priemonių kaip kaukės ir skiepų pasai įvedimą, teigia ekspertai.
Danijoje visi likę COVID-19 apribojimai buvo panaikinti rugsėjį, kai naujų atvejų skaičiai šalyje buvo maži, o dėl koronaviruso hospitalizuotų žmonių skaičius rudens pradžioje nesiekė 100.
Situacija pasikeitė spalio pabaigoje: naujų dienos atvejų skaičius pastoviai gerokai perkopia 1 000, o dėl koronaviruso ligoninėse atsiduriančių žmonių skaičius taip pat auga.
Šios savaitės Danijos užkrečiamų ligų tarnybos (Statens Serum Institut, SSI) duomenimis, COVID-19 reprodukcijos rodiklis R šalyje yra 1,1. Tai reiškia, kad epidemija šalyje auga.
Trečiadienį Danijoje buvo užfiksuoti 1 978 nauji koronaviruso atvejai, teigiamų testų procentas – 1,73. Trečiadienio duomenimis, ligoninėje gydomi 264 koronavirusu sergantys pacientai – jų skaičius augo keturias dienas iš eilės. Tai didžiausias hospitalizacijų skaičius nuo vasario. O štai ketvirtadienį jau užfiksuotas rekordinis šiemet naujų atvejų skaičius – 2 598. Tiesa, hospitalizuotų žmonių skaičius sumažėjo iki 246, tačiau ekspertai prognozuoja, kad jis augs.
Skiepijimo lygis Danijoje palyginti aukštas – paskiepyta daugiau nei 75 proc. visų vyresnių šalies gyventojų. Be to, dalis gyventojų jau pradėta skiepyti trečiąja (stiprinamąja) vakcinos doze. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Magnusas Heunicke praėjusią savaitę paragino skiepytis to dar nepadariusius gyventojus.
Reaguojant į situaciją, šią savaitę ekspertų grupė pateikė pasiūlymą apsvarstyti kaukių ir skiepų paso (coronapas) sugrąžinimą.
„Koronos pasas gali sukurti erdvių, mažinančių galimybę užsikrėsti. Be to, jis gali paskatinti daugiau žmonių skiepytis ir testuotis, manau, kad dabartinėje situacijoje mums to reikia“, – aiškina Aarhuso universiteto Visuomenės sveikatos fakulteo profesorius Christianas Wejse.
„Šiuo metu viruso reprodukcijos rodiklis yra gana aukštas. Tokius duomenis reikia vertinti rimtai, nes kai yra daug užsikrėtusių žmonių, iškyla rizika, kad bus ir daug sunkiai sergančių žmonių“, – pridūrė profesorius.
Pritarimą koronos paso sugrąžinimui tam tikrose srityse išreiškė ir dar vienas ekspertas, kaip galimą atsaką į dabartinę situaciją paminėjęs kaukių dėvėjimą.
„Yra nemažai žmonių, kurie perserga be simptomų ir patys nežino, kad užsikrėtė. Todėl būtų geriau, jeigu viešose vietose visi dėvėtų kaukes, taip pat ir tie, kurie patys nežino, jog yra užsikrėtę. Šie du dalykai [kaukės ir koronos pasai] prisidėtų prie to, kad dabar sumažėtų užsikrėtimo rizika“, – pažymėjo Aarhuso universiteto Klinikinės medicinos fakulteto infekcinių ligų profesorius Eskildas Petersenas.
„Jeigu norime išvengti mokyklų ir visos visuomenės uždarymo, privalome užbėgti tam už akių ir imtis priemonių. Įrodyta, kad tiek koronos pasas, tiek kaukės padeda suvaldyti viruso plitimą“, – pabrėžia E. Petersenas.
Kadangi COVID-19 rugsėjį iš „didelės grėsmės visuomenei“ (samfundskritisk sygdom) virto tik „pavojinga visuomenės sveikatai“ (alment farlig sygdom) liga, pasikeitė vyriausybės galios reaguojant į koronavirusą.
Liga laikoma „kritine grėsme“, kai kelia pavojų visos visuomenės funkcionavimui, pavyzdžiui, apkraunama sveikatos priežiūros sistema. Tokiais atvejais vyriausybė gali vienašališkai įvesti draudimus susibūrimams, uždaryti mokyklas, reikalauti koronos pasų ir kaukių dėvėjimo.
COVID-19 atžvilgiu tokių galių nebėra. Siekiant įvesti kritinę padėtį, leidžiančią taikyti plataus masto ribojimus, vyriausybei reikėtų parlamento daugumos pritarimo.
Pasak prekybos ir darbuotojų asociacijos „Horesta“, atstovaujančios ir restoranams, politikos direktoriaus Kristiano Nørgaardo, po sunkių pusantrų metų galvoti apie ribojimus būtų katastrofa.
Jis mano, kad vien politinės diskusijos dėl ribojimų jau gali paskatinti klientų elgesio pokyčius – jie nervinsis, ims rečiau lankytis restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose.
O štai Kopenhagoje esančio restorano „Kronborg“ savininkas Claesas Petersenas mano kitaip: jis norėtų, kad koronos pasas sugrįžtų.
„Iš visų skirtingų įrankių, su kuriais teko susidurti, koronos pasas neabejotinai yra palankiausias. Jeigu jis padės užtikrinti, kad virusas bus suvaldytas, o šalis išliks atvira, tai bus geresnis variantas nei, tarkime, ribojimų lankytojų skaičiui įvedimas, trumpesnės darbo valandos ar, blogiausiu atveju, uždarymas“, – aiškino C. Petersenas.
SSI ekspertų taip pat paskelbė lapkričio ir gruodžio pradžios situacijos prognozes. Grupės skaičiavimais, jei visuomenės socialinis aktyvumas nesikeis, gruodžio pradžioje per dieną Danijoje bus fiksuojama nuo 2 000 iki 4 500 naujų atvejų per dieną.
Didžiausias naujų koronaviruso atvejų skaičius Danijoje – 4 508 – užfiksuotas praėjusių metų gruodžio 18 d., antrosios bangos metu.
Remiantis prognozėmis, gruodžio pradžioje Danijoje dėl koronaviruso gali būti hospitalizuota iki 60-160 žmonių. Visgi tai nereiškia, kad kiekvieną dieną ligoninėse nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius smarkiai augs, nes prognozės neatsižvelgia į išrašomų pacientų skaičių.
Ekspertų grupė numato, kad nuo dabar iki gruodžio pradžios daugiausia užsikrės jaunesni nei 60 metų amžiaus žmonės ir nepasiskiepiję nuo COVID-19.
Svarbu pažymėti, kad prognozės yra apytikslės, todėl jas reikia vertinti atsargiai. Neužtikrintumas iš dalies susijęs su galimais gyventojų elgesio pokyčiais, jei atvejų skaičius augtų, aiškina ekspertų.
Ankstesnė ekspertų grupės prognozė, paskelbta spalį, pateikė mažesnius dabartinių hospitalizacijų skaičius. Tą iš dalies galima paaiškinti intensyvesniu testavimu, įskaitant dėl kitų priežasčių ligoninėje gydomų pacientų testavimą laikantis naujų gairių, taip pat visuomenės aktyvumo pokyčiais.
Nauja ekspertų grupės prognozė bus pateikta po dviejų savaičių.
Parengta pagal thelocal.dk ir tv2.dk.
