2018 metais Danijoje dirbo 384 000 darbuotojų iš užsienio.
Tai, kad žmonės iš viso pasaulio gali atvykti į šalį, yra didelis iššūkis Danijos darbo rinkai. Dėl to Danijos ministras pirmininkas Lars Lars Løkke Rasmussen paskelbė, jog šalyje įvedamas minimalus darbo užmokestis. Vis dėl to, realybė nėra tokia, kokia turėtų būti ir tyrimai rodo, jog darbo jėga iš užsienio yra didelis iššūkis tiek vyriausybei, tiek darbdaviams.
384 000 užsieniečių, dirbančių Danijoje – aukščiausias skaičius šalies istorijoje. Apie darbuotojus iš užsienio ir jų darbo sąlygas TV2.dk kalba vienoje statybvietėje šiaurės Kopenhagoje – čia kyla vienas prestižinių sostinės rajonų.
Vis dėl to darbo sąlygos naujajame kvartale visai neprestižinės. TV2 kalbina statybvietėje dirbančius lietuvius, kurie pasakoja, jog jiems neleista naudotis dušu ir tualetu, kuris prieinamas Švedijos ir Danijos darbuotojams. Lietuviai privalo naudoti atskirą vagonėlį, kuris ilgą laiką nebuvo valomas. Šiame vagonėlyje nėra dušo, vandens ar šviesos.
Už darbą čia lietuviai gauna apie 1500 eurų už mėnesį – tai atlygis, už kurį dirbti sutiktų labai maža dalis danų, bet lietuviams tai – dvigubai daugiau, nei jie uždirbtų Lietuvoje.
Pasak Kopenhagos universiteto darbo rinkos eksperto Jens Arnholz, dėl to darbuotojai iš užsienio ir keliauja į Daniją.
,,Nesame susidūrę su daug tokių atvejų Danijos darbo rinkoje. Tokių darbo sąlygų Danijos darbuotojams paprastai niekas nesiūlytų” – sako Arnholz.
Saulius Mineikis, vienas statybininkų iš Lietuvos, šiaurinės Kopenhagos statybvietėje dirbo visą žiemą.
,,Danijoje dirbti gerai, bet galėtų būti daug geriau. Atliekame tą patį darbą, ar netgi daugiau, bet gauname daug žemesnį atlygį ir su mumis elgiamasi blogiau” – sako Saulius.
Nuo 2008 metų darbuotojų iš užsienio skaičius Danijoje išaugo dvigubai. Šiandien 16 procentų statybų industrijos darbuotojų yra atvykę iš užsienio.
Pasak ,,Dansk Erhverv” pateiktos medžiagos, beveik kas dešimtas darbuotojas Danijoje šiandien yra iš užsienio ir ši proporcija vis didėja.
Daugiausia imigrantų skaičiuojama aptarnavimo, žemės ūkio ir valymo paslaugų industrijose. Šiandien apie trečdalis darbuotojų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės pramonėse yra užsieniečiai.
Nors 2018 metais buvo pasiektas darbuotojų iš užsienio rekordas, organizacija nemato jokių ženklų, kad imigracijos tempai sumažės.
,,Lyginant su kitomis šalimis, imigrantų proporcijos Danijos darbo rinkoje nėra labai aukštos. Bet, žinoma, imigrantų skaičiai nesustos augti. Šiems darbuotojams yra be galo svarbu, kad Danijos ekonomika nenustotų augti” – sako Peter Halkær, ,,Dansk Erhverv” darbo rinkos vadovas.
Pasak jo, Danijoje nėra darbuotojų iš užsienio limito.
,,Nors rytų Europos valstybėse tapo lengviau gauti darbą ir uždirbti padorų atlygį, daug imigrantų vis dar atvyksta kasmet” – sako Arnholz.
Gali rasti kitą darbą
TV2 žurnalistams apie karavano sąlygas ir darbuotojų užmokestį panorus pakalbėti su statybvietėje dirbančių lietuvių vadovu, verslininku Finn Von Wurden, jis neigė, kad tai jo problema.
,,Na, dabar ir čia, viskas atrodo taip. Kartais jis sutvarkomas ir atrodo gerai” – apie lietuvių naudojamą vagonėlį kalba Wurden.
Paklaustas,ar ryžtųsi tokiame namelyje valgyti, verslininkas atsisakė, teigdamas, kad lietuviai susitvarkyti ir nameliu pasirūpinti privalo patys.
,,Kartais nameliai būna valome ir aš jiems [darbuotojams] sakiau, kad privalo pasirūpinti patys. Bet jie gali tiesiog išeiti iš darbo jei jiems čia nepatinka.
,,Dansk Erhverv” darbo rinkos vadovas Peter Halkjær pripažįsta, kad ne visos įmonės nori paklusti taisyklėms kai samdo darbuotojus iš užsienio. Bet, pasak jo, tokie atvejai nėra bendri žiūrint į visų 384 000 darbuotojų iš užsienio sąlygas.
,,Šie darbuotojai yra būtini ir vertingi Danijoje ir laimei, atvejai kai darbdavys su jais elgiasi nesąžiningai, yra reti” – sako Halkjær.
Parengta pagal TV2.dk
